Pasak R. Lapinsko, naujosios pareigos Pasaulio biomasės energetikos asociacijoje yra ne tik jo paties ilgamečio darbo rezultatų, bet ir Lietuvos proveržio biomasės energetikoje įvertinimas.
„Lietuva daugeliui valstybių tapo teigiamu pavyzdžiu, kai per sąlyginai trumpą laiką sugebėjo pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų monopolininko. 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminama vos 2 proc. centralizuotos šilumos, kentėme nesąžiningus „Gazprom“ žaidimus ir mokėjome brangiausią, politinę kainą už dujas, o 2015 metais iš biokuro buvo pagaminta 61 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.
Per tuos metus sukūrėme reikalingą teisinę bazę ir palankią terpę veikti biokurą ir pažangias biomasės energetikos technologijas gaminančioms įmonėms, kuriose šiandien dirba apie 7000 specialistų, ir šis skaičius dar gerokai augs. Pirmieji Europoje sukūrėme „Baltpool“ biokuro biržą, kuri, pradėjusi veikti, padėjo užtikrinti kainų skaidrumą ir rinkos efektyvumą. Iš mūsų biokuro sektoriaus sėkmės istorijų jau mokosi ne viena Vakarų valstybė „, – sakė R. Lapinskas.
Kalbėdamas apie artimiausią veiklą Pasaulio biomasės energetikos asociacijoje R. Lapinskas teigė, kad didžiausiais jo iššūkiais taps kova su klimato kaita, iškastinio kuro lobizmu ir visuotinės CO2 mokesčių politikos įtvirtinimas.
„Mokslininkų yra įrodyta, kad tam, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau nei 2 laipsniais, būtina pasiekti, kad iki 2050 metų 100 proc. energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o iškastinis kuras nebūtų naudojamas, kad ir kaip šios pramonės šakos lobistai siekia sau palankių sprendimų.
Biomasės energijos naudojimas sėkmingai padidino Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame valstybės energijos gamybos balanse. Neabejoju, kad biomasės energetika ir toliau užims svarbų vaidmenį ne tik Lietuvos, Europos, bet ir viso pasaulio politikoje, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl veiksmų, mažinančių klimato kaitą. Šiandien vis aiškiau matome, kad tam reikalinga aktyvesnė valstybių politika, nacionalinių įstatymų peržiūrėjimas ir tokių iniciatyvų, kaip visuotinis CO2 mokestis, įgyvendinimas. Esame pasirengę šią nuostatą kelti pasaulio mastu“, – sakė Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas.
Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos stabdymo atvėrė kelius sparčiau plėsti atsinaujinančią energetiką, spręsti klausimus, susijusius su oro tarša pramonėje, transporte. Naujasis Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas akcentuoja būtinumą ir galimybę naudoti biomasės energetiką šalyse, kurių indėlis į oro taršą yra ypatingai didelis: Kinijoje, JAV, posovietinėse valstybėse.
Pasaulio biomasės energetikos asociacija šiuo metu vienija apie 200 nacionalinių ir regioninių biomasės energetikos asociacijų, tarptautinių kompanijų ir atsinaujinančios energetikos tyrėjų, ekspertų bei visuomenininkų. Organizacija įsikūrusi Stokholme (Švedija). Nuo pat savo įkūrimo 2008 m. asociacija dirba spręsdama klausimus, susijusius su klimato kaitos mažinimu, biomasės energetikos rinkos plėtra, biomasės darnumu, sertifikavimu, standartizacija.
