Naujienų portalo lrytas.lt žurnalistai „Verslo geno“ projektui rašė apie jaunus žmones, kurie drąsiai imasi įgyvendinti savo verslo idėjas Lietuvoje.
Šiemet pusšimtis aprašytų jaunų verslų gyvuoja nuo vienerių iki dešimties metų, o atnaujintas projekto formatas suteikė galimybę ir patiems jauno verslo atstovams kandidatuoti rinkimuose bei papasakoti apie savo verslą.
Šių metų geriausieji buvo apdovanoti nominacijose „Už drąsą rizikuoti“, „Už mokslo ir žinių įgyvendinimą versle“, „Metų atradimas“, „Šeimos verslas“ ir „Lrytas.lt skaitytojų favoritas“.
Duona su lazeriais
Svarbiausią „Verslo geno“ projekto nominaciją – „Metų atradimas“ – šiais metais iškovojo „Velželio duona“.
Panevėžyje Vaidas Baranauskas ir jo bendramintis Mariui Sarapas nuo 2012-ųjų Velželio kaime kepa duoną. Sumanymas imtis tokio verslo V.Baranauskui kilo sportuojant – tuo metu ypač trūko sveikatai palankaus maisto. Iki tol Vaidas dirbo IT srityje – prekiavo kompiuteriais, teikė serviso paslaugas. Marius buvo statybų inžinierius bei skynė laurus klasikinio kultūrizmo varžybose.
„Kalbant apie metų atradimą, niekaip negalime pamiršti dviejų labai svarbių dalykų, kad tradicijos ir inovacijos tiesia kelią į ateitį“, – pristatydama nugalėtojus sakė „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė, viena iš projekto komisijos narių.
Šis verslas išskirtinis tuo, kad suderinta senoji duonos kepimo tradicija ir pritaikyta inovatyvi naujovė – lazeriai. Jais ant duonos išdeginami užrašai.
„Velželio duonos“ savininkas Vaidas Baranauskas dėkojo savo ištikimiems klientams ir komisijai, kad juos pastebėjo bei įvertino. Verslas žada ir naujovių.
„Netikėta duonos receptūra jau padaryta, bet jos dar nematė mūsų klientai – tai duona su krapais. Kol kas dar nesuderinome technologijos ir nepaleidome į rinką, bet tai yra labai kvapni ir įdomi duona“, – pasakojo V.Baranauskas.
Aliejai Katinų, bet ne katinams
Tuo metu apdovanojimas už „Šeimos verslą“ atiteko aliejaus spaudimo verslui „Katinų ūkis“.
Buvę kompiuterių pardavėjai Ramūnas ir Asta Katinai Utenos rajone, Griūčių kaime prieš penkerius metus sukūrė savo šeimos verslą. Jie spaudžia įvairių rūšių aliejų taip, kaip tai buvo daroma senovėje: šaltuoju būdu. Padedant mokslininkams verslininkai ėmėsi gamybos be atliekų: sėklų išspaudos taip pat paruošiamos maistui bei gyvulių pašarams.
Pasak šio verslo savininko R.Katino, linų sėmenų aliejus – lietuviškas auksas, turintis daug privalumų, naudingas energijai.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, taip pat šio projekto komisijos atstovė, Dalia Matukienė sveikinimo kalbą taip pat pradėjo žodžiais apie sveikatos svarbą ir kokybišką maistą.
„Svarbiausia, kad mūsų vaikai mokyklose ir darželiuose, mūsų seneliai globos namuose ir mūsų senoliai, kuriuos mes dažniausiai aplankome labai retai, gautų sveiką, kokybišką, artimoje aplinkoje užaugintą maistą, kurį augina, perdirba mūsų smulkūs šeimos ūkiai“, – sveikindama „Katinų ūkį“ kalbėjo D.Matukienė.
Apdovanojimų transliacijoje verslo įkūrėjas R.Katinas pasirodė kartu su katinu Pilkiu. Savininkas juokavo, kad ir Pilkis prisideda prie šeimos verslo. Artimiausiuose šio verslo planuose yra įrangos modernizacija ir verslo plėtra.
„Truputį žiūrime į gyvulininkystę. Norime užsiveisti įdomių, gražių padarų, kadangi turime labai gero pašaro – mūsų aliejaus išspaudo. Taigi turėtume, kur jį panaudoti“, – ateities planais dalijosi R.Katinas.
Didikų meilės istorija
„Mes, lietuviai, dažnai mėgstame sakyti, kad Lietuva – drąsi šalis. Tačiau tai, kokį verslą čia įkūrė iš Izraelio atvykęs Patrikas Ribas, yra ir drąsu, ir rizikinga, ir originalu“, – tokiais žodžiais kalbą pradėjo naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, pristatydamas nominacijos „Už drąsą rizikuoti“ nugalėtoją.
Šiemet juo tapo Vilniaus senamiesyje įsikūrusi kavinė „Augustas ir Barbora love story café“, kurioje galima ne tik prisėsti ir išgerti kavos, bet ir pamatyti, kaip gaminami papuošalai, deimantai, ir net juos įsigyti.
Puodelis kavos stebint, kaip už stiklo juvelyrai kuria dirbinius su deimantais. Jei leidžia kišenė – čia pat ir įsigyti patikusį gaminį.
Tokį netikėtą pasimatymą su brangakmeniais Vilniaus senamiestyje esančioje kavinėje „Augustas ir Barbora love story café“ siūlo verslininkas P.Ribas. Jis prieš dvejus metus Lietuvoje įkūrė dirbtuves, kuriose, panaudojant iš Izraelio atvežtus deimantus, kuriami juvelyriniai dirbiniai.
„Noriu padėkoti Patrikui už tai, kad jis įkūrė tokią kavinę, už tai, kad jis taip stilingai ir puošniai mums primena Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, ir už tai, kad jis pasirinko Lietuvą“, – kalbėjo T.Mikalajūnas.
Kavinės įkūrėjas P.Ribas neslėpė pergalės džiaugsmo. Jis laimingas, kad gali dirbti tai, kas jam patinka, o, kadangi yra jaunas ir ambicingas, sustoti taip pat neplanuoja.
„Tikrai nesitikėjau laimėti, man tai yra didelė staigmena. Man labai patinka ši sritis ir esu patenkintas, kad galiu dirbti šį darbą. Smagu, jog tai yra pastebima ir įvertinama. Mes esame jauni, stiprūs, ambicijos didelės – tikrai nesustosime. Noriu padėkoti ir savo šeimai bei komandai, kuri dirba kartu su manimi“, – kalbėjo verslininkas.
Krevetės šalia mūsų
Nominaciją „Už mokslo ir žinių įgyvendinimą versle“ šiemet paskelbė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovas Benas Adomavičius.
„Kartais būna verslų, kurie pakeičia mūsų įsivaizdavimą apie tai, kas yra įmanoma. Su dideliu malonumu noriu pristatyti šių metų „Už mokslo ir žinių įgyvendinimo versle“ nugalėtoją „Local Ocean“ savininkus – UAB „Investara“, kurie įrodė, kad ir Lietuvoje galima auginti krevetes“, – sveikinimo žodį tarė B.Adomavičius.
Jis pabrėžė, kad pasaulyje sunku dideliais atstumais transportuoti šviežią maistą, todėl reikia džiaugtis, kad toks krevečių verslas yra Lietuvoje.
Vienintelis Baltijos šalyse krevečių ūkis, kur jos auginamos pramoniniu būdu, netoli Rumšiškių atsirado 2017 m. Šiandien čia per mėnesį išauginama apie tūkstantį kilogramų krevečių, kurios parduodamos su prekės ženklu „Local Ocean“. Tačiau verslininkai turi planų ūkį plėsti keturis penkis kartus, tuo pačiu išauginant pajėgumus, o taip pat – ir įsirengti sektorių veisimui.
„Local Ocean“ savininkas Algirdas Krupskis dėkojo savo komandai, kuri padeda vystyti šį inovatyvų verslą, ir komisijai, kuri pastebėjo bei įvertino. Apdovanojimas taps paskatinimu judėti į priekį ir neapsiriboti tik Lietuva.
Savininkas taip pat nepraleido progos pašmaikštauti.
„Kaip žinia, krevetės yra lepus gyvūnas ir joms reikalinga priežiūra 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, taigi atsakymas yra toks, kad šventes švęsime kartu su krevetėmis“, – juokavo jis.
Skaitytojai išrinko savo favoritus
Apie Lietuvoje ar Lietuvai kuriančius žmones aktyviai skaitoma, todėl pirmą kartą šiais metais prie apdovanojimų galėjo prisidėti ir naujienų portalo lrytas.lt skaitytojai.
„Lrytas.lt skaitytojų favoritą“ pristatė bei pasveikino naujienų portalo lrytas.lt verslo rubrikos redaktorius ir projekto „Verslo genas“ vadovas Vytenis Radžiūnas.
„Per kelias lapkričio savaites savo balsą naujienų portale atidavė bemaž 10 tūkst. skaitytojų. Iš jų kone pusę balsų surinko internetinė šeimoms skirta parduotuvė „Simitri“, kurią mes labai sveikiname ir linkime jai didžiausios sėkmės“, – V.Radžiūnas.
Jo nuomone, šią pergalę galėjo lemti tai, kad „Smitri“ yra internetinė parduotuvė, turinti gausų ištikimų bei lojalių klientų ratą, kurie balsavime šį verslą stipriai palaikė.
Šio verslo įkūrėjai Simona ir Mindaugas Lipniai pripažino, kad iš pradžių verslas įkurtas kaip maža šeimos įmonė, kuri turėjo teikti papildomų pajamų. Tačiau istorija pasisuko kita linkme.
„Viskas virto į tai, kad dabar tai yra pagrindinė mūsų veikla, pagrindinis mūsų darbas, mūsų gyvenimas ir visas laikas yra leidžiamas čia“, – apie savo verslą kalbėjo „Simitri“ įkūrėjai.
Dėl ypač didelio palaikymo buvo apdovanota ir antra „Lrytas.lt skaitytojų favorito“ vieta. Šią nominaciją pelnė nuotykių parkas „Pepės Vilaitė“.
2016 m. Laura Grigaliūnė įkūrė vaikų žaidimų kiemą „Pepės vilaitė“, kuriame galima aplankyti teminį Astridos Lindgren personažo Pepės Ilgakojinės namą. Nuo balandžio iki spalio čia vyksta įvairūs vaikų renginiai ir šventės.
Atskirą prizą įsteigusios „Mokymų akademijos“ direktorius Gintaras Ignatavičius sveikino šį verslą linkėdamas, kad per „Pepės vilaitės“ tvorą ropštųsi dar daugiau vaikų ir tėvų. Be to, šio verslo atstovams įteikė metinę „StorysellingLAB“ narystę.
„Pepės vilaitės“ įkūrėja Laura Grigaliūnė juokavo, kad galbūt ateityje ant Pepės Ilgakojinės namo stogo bus apgyvendintas ir Karlsonas. Tačiau kitą vasarą svarbiausiu tikslu tampa Pepės krautuvėlės asortimento plėtimas.
Specialiai „Verslo geno“ apdovanojimams simbolines stiklo skulptūras sukūrė stiklo menininkas Remigijus Kriukas.
Renginį vedė žurnalistas ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėjas Marius Jančius.
Jau trečius metus pagrindinis šio projekto rėmėjas – „Šiaulių bankas“.
„Verslo geno“ vertinimo komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas:
„Verslo genas“ – nuostabus projektas, nes orientuotas į jaunąjį ir smulkųjį verslą. Aktualus tuo, kad Lietuvoje yra daug stereotipų apie verslą.
Įsivaizduojama, kad verslas yra tarsi didelis žmogus, sėdintis už ąžuolinio stalo 75 aukšte ir neturintis jokio ryšio su Žeme. Iš tiesų, verslas nėra toks. Verslas prasideda nuo mažųjų grandžių – nuo jaunų, stiprių, iniciatyvių žmonių, kurie sugeba imti savo gyvenimą į rankas ir bandyti pakeisti Lietuvą, šalį bei savo gyvenimą. Smulkus ir vidutinis verslas yra tarsi viso verslo variklis.
Man, kaip šio projekto pirmininkui, buvo didelė garbė būti šiame projekte, nes čia prasideda verslas. Matėme daug gražių istorijų, kurios stebina savo įvairumu.
Iš projekto dalyvių matome, kad jie sugebėjo pasiūlyti tai, ko dauguma net sapne nebūtų susapnavę. Jie sugeba išspausti verslą praktiškai iš bet kurios problemos, kurią turi žmonės. Tarp projektų galime rasti labai įdomių sprendimų, pavyzdžiui, duoną sujungti su lazeriu ir gauti naują produktą. Lietuviai nuo seno kepė duoną, taip pat „kepė“ lazerius, ir štai sukurtas naujas produktas.
Bet kokiu atveju, visi projektai buvo labai įdomūs ir, manau, didžiausia pridėtinė vertė yra ta, kad galima žmonėms parodyti, kaip galima svajoti ir kaip tas svajones įgyvendinti. Akivaizdu, kad šie jaunieji verslininkai sugeba ir kuria naujas trajektorijas, kurių anksčiau niekada nematėme.
