Mažieji kauniečiai, turintys įvairių svajonių, kartais nusprendžia nebelaukti, kol užaugs, o imasi jas įgyvendinti vasaros atostogų metu. Vieni siūlo praeiviams ledų, kiti – pačių gaminto limonado.

Karštomis dienomis prie Žemuosiuose Šančiuose nutiesto pėsčiųjų ir dviračių tako galima pamatyti neįprastą vaizdą. Prie tako pastatytas suolas ir stalas, o ant stalo – ąsotis su šaltu limonadu.

Paragauti gėrimo siūlo besišypsantis jaunuolis. Greta popierinių puodelių ir ąsočio pastatyta ir lentelė, kurioje rašoma, kad visi norintys gali atsigaivinti limonadu ir, jei nori, už tai atsidėkoti ir paaukoti pinigų.

Toks sumanymas kilo 12-mečiam Kasparui Rakauskui ir vyresnei jo seseriai Ugnei Rakauskaitei.

[[ge:lrytas:lrytas:38395976]][[ge:lrytas:lrytas:38463839]][[ge:lrytas:lrytas:38595485]]

Idėja kilo neradus gėrimų

Jauna moteris gyvena Žemuosiuose Šančiuose, brolis pas ją dažnai svečiuojasi, nes gyvena netoliese.

„Brolis labai mėgsta bendrauti ir yra verslus. Nors tėvai gali nupirkti viską, ko reikia, jis nori užsidirbti pats, kad turėtų savo pinigų“, – sakė U.Rakauskaitė.

Būsimasis šeštokas Kasparas pasakojo, kad jiedu su seserimi dažnai leidžiasi į pėsčiųjų žygius, vaikšto ir Žemųjų Šančių dviračių bei pėsčiųjų taku, nes sesuo prie jo gyvena.

„Kartą panorome atsigerti, bet gėrimų nebuvo kur nusipirkti. Taip kilo mintis patiems gaminti naminį limonadą ir vaišinti kitus“, – atskleidė, kaip atsirado idėja, vaikinas.

Gėrimą gardina medumi

Sesers ir brolio namuose prasidėjo eksperimentai – jie nusipirko citrinų ir iš jų spaudė sultis, jas skiedė vandeniu ir gardino cukrumi. Kasparas vis ragavo limonadą ir pats nusprendė, koks skaniausias.

Iš namų prie tako atsinešę stalą, limonadą ir ledukų jie pradėjo gaivų šaltą gėrimą siūlyti praeiviams.

„Kartais per dvi valandas prieina tik keli žmonės, o kartais per 10 minučių atsigerti užsinori penki. Visi mielai pabendrauja, prisėda ant suolo, klausia, kaip kilo idėja gaminti limonadą, iš ko jis pagamintas“, – pasakojo Kasparas.

Dvylikametis sakė, kad jo senelis anksčiau laikė bites ir suko medų. Dabar jam 90 metų, tad to nebedaro, bet koks medus yra kokybiškas, išmano.

„Senelis pasakė: jei žmones vaišiname limonadu, jis turi būti kokybiškas, ir mums parūpina medaus. Dabar į limonadą dedame ne cukrų, o gerą lietuvišką medų“, – pasakojo brolis ir sesuo.

[[ge:lrytas:lrytas:38719429]]

Ką pirks, dar net nežino

Kai Kasparas stovi prie tako ir siūlo gėrimą, U.Rakauskaitė brolį stebi, jam padeda. Per dieną namuose jie pagamina po tris ar keturis litrus tokio gėrimo.

Berniukui patinka, kad žmonės jį kalbina, dažnai pagiria. Jis skaičiuoja, kiek pinigų išleidžia gėrimo gamybai ir kiek lieka, nes žmonės vis dėlto nori už limonadą atsidėkoti. Ši veikla dvylikamečiui yra savotiškas nedidelis vasaros projektas.

„Konkrečios svajonės, ką norėčiau įsigyti, neturiu, bet smagu turėti savo pinigų“, – tikino K.Rakauskas.

Pasiūlymu nesusidomėjo

Praėjusios vasaros pabaigoje prie Žemųjų Šančių pėsčiųjų ir dviračių tako buvo galima įsigyti ledų ir vandens. Juos praeiviams siūlė anuomet aštuonmetė antrokė Gytė Taukelytė.

Mergaitė svajojo suaugusi būti ledų pardavėja, o tėvai Gintarė ir Gediminas Taukeliai padėjo jai norą išpildyti anksčiau – pagamino baltą ledų kioską ant ratukų ir mergaitė ledus siūlė praeiviams.

Vaikai sumano ir kitokios veiklos. Trylikametis kaunietis Karolis buvo paskelbęs, kad už simbolinę kainą galėtų vedžioti šunis. Deja, paauglio pasiūlymu niekas nesusidomėjo.

Karštomis dienomis prie tako Kaune pamatysite neįprastą vaizdą – 12-ametis Kasparas čia stovi ne šiaip sau