Marius 42 kilometrus 195 metrus užsibrėžė įveikti per keturias valandas. Jo rezultatas – 3 valandos 54 minutės 53 sekundės.
„Dar turiu pasitreniruoti. Per daug energijos išnaudojau per pirmuosius keliasdešimt kilometrų – buvau labai entuziastingai nusiteikęs.
Majamyje bėgti smagu. Pajudėjome prieš aušrą, kirtome tiltus, bėgome pajūriu. Mus lydėjo būriai aistruolių, grojo muzika”, – dar karštais įspūdžiais dalijosi M. Jovaiša.
Jis buvo vienas iš 25 tūkstančių entuziastų, tad kelintas atbėgo – nė nežino. Be to, ir laiko tyrinėti rezultatų lentelę neturėjo, nes jau kitą dieną išskrido į Kubą fotografuoti šios nuostabios šalies iš paukščio skrydžio. Albumu „Neregėta Lietuva” išgarsėjęs fotografas įsitikinęs, kad jo darbas turės neįkainojamą vertę, nes juk Kubos dar niekas iš didelio aukščio nefotografavo.
Iš Lietuvos išvykęs dar prieš Naujuosius metus Marius su žmona Brigita (35 m.), dukra Marija (9 m.), sūnumis Vincentu (5 m.) ir vos kelių mėnesių jaunėliu Antanu lankėsi ne tik Majamyje, bet ir Meksikoje. Mat praėjusių metų pabaigoje ten pristatė antrąjį meksikietišką savo fotoalbumą „Heavenly Yucatan”.
Vėliau M. Jovaiša žmoną su dukra ir mažyliu išlydėjo į Lietuvą, o pats šiomis dienomis dirba Kuboje kartu su sūnumi Vincentu.
„Man labai sunku kelias savaites išbūti be šeimos. Manau, kad sūnui su tėvu gera laiką leisti kartu. Be to, neseniai jam padaryta gerklės operacija, tad puiku, kad pabus čia, kur šilta.
Paprastai skraidau ryte ir vakare, todėl dieną galiu leisti su vaiku. Mokau jį skaityti. Dar noriu, kad gerai išmoktų plaukti – taigi turėsime ką veikti. Žmonės Kuboje draugiški. Kai esu padangėse, su Vincu būna kas nors iš mano kolegų ar pažįstamų”, – pasakojo Marius.
Lyg dar tiek iššūkių būtų maža, vyras keičia ir mitybos įpročius – bando atsisakyti mėsos, kiaušinių ir pieno produktų. Dabar Mariaus racione vyrauja košės ir patiekalai iš grūdų.
Vyras taip valgydamas jaučiasi geriau. Kaip ir bėgdamas ilgas distancijas – tuomet jį žavi apimantis laisvės pojūtis.
„Prieš gerus metus iš pradžių sunkiai įveikdavau šešis, septynis kilometrus, o po pusmečio dešimt atrodė lyg geras apšilimas. Bėgti mėgsta ir mano dukra – mudu kartu įveikėme mažąjį maratoną Vilniuje”, – džiaugėsi Marius.
Vyras bėgioja kasdien – net ir keliaudamas. Jei kur nors, pavyzdžiui, Bankoke, nėra sąlygų bėgioti, mina takelį. O namuose Lietuvoje mėgsta išbėgti, kur akys veda. Ir džiaugiasi atradęs naujų vietelių paežerėse ar paupiuose – tokių, į kurias niekada nesugalvotum užsukti.
