Nors čia negyvena nė vienas Jonas, žolynų vainikais buvo papuoštos
varduvininkės Janina ir Vanda.
Į šventę gatvės aikštelėje kaimynai sunešė stalus ir suolus, juos
nukrovė pačių gamintais valgiais. Dauguma laikėsi aprangos kodo -
moterys pasipuošė skrybėlaitėmis, vyrai sumanė netikėčiausių galvos
apdangalų - kai kurie užsimovė šalmus, kiti - kailines ausines, nors
dėl karščio tiesiog pliaupė prakaitas.
Aprangos kodas buvo nurodytas kvietimuose, kuriuos iš anksto gavo
gyventojai.
Šventę organizavo Eglyno gatvės jaunimas, o į ją susirinko ir senjorai,
ir vaikai - daugiau kaip pusšimtis žmonių. Buvo ir tokių, kurie Eglyno
gatvėje nebegyvena, bet užaugo šioje vietoje ir jaučia jai sentimentų.
Sėdėti prie stalų nebuvo kada - beveik tris valandas vyko įvairiausios
varžytuvės ir konkursai - lenktynės porai surišus po vieną koją, dviese
nešant ant rankų trečiąjį, lenktynės maišuose, šokių konkursai, paslėptų
lobių ieškojimai, virvės traukimas.
Aikštelę, kurioje linksminosi Eglyno gatvės bendruomenė, sutvarkė patys
gyventojai. Jie pasodino medžių, įrengė tinklinio ir krepšinio
aikšteles, aplinką pagražino gulbėmis, sukurtomis iš senų padangų.
Pernai paskelbus pirmąją Eglyno gatvės Joninių šventę žmonės linksminosi
iki paryčių ir nusprendė, kad tokias bendruomenės sueigas reikia rengti
kasmet.
˙