Vyras kelis dešimtmečius dirbo Palangos centrinėje gelbėjimo stotyje paieškos grupės naru. Nardydamas ieškodavo vandenyje žuvusių žmonių. Pastaruosius 10 metų jis dirba gelbėtoju Kauno paplūdimiuose.
J.Daraška teigė, kad kauniečiai neatsargiausiai ilsisi karštomis švenčių dienomis, dažnai neprognozuojami tampa esant mėnulio pilnačiai.
– Kaip paplūdimiuose elgiasi kauniečiai? Su kokiomis problemomis susiduriate dažniausiai? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.Daraškos.
– Pradėjęs darbą kasdien po valandą turiu skirti aplinkai tvarkyti. Grėbliu sugrėbiu kalnus šiukšlių. Nuolat pasitaiko ir stiklinių butelių šukių. Tai įsisenėjusi bėda.
Tiesa, pastebiu, kad svečiai – į paplūdimius iš įvairių miesto mikrorajonų atvykstantys kauniečiai – šiukšlina mažiau. Aplinkos netausoja greta poilsiaviečių gyvenantys žmonės. Pavyzdžiui, Lampėdžių gyventojai.
Jie įsitikinę, kad yra teritorijos šeimininkai, ir leidžia sau elgtis kaip į galvą šauna. Vakarais paplūdimyje girtauja ir šiukšlina. Kita bėda – besaikis alkoholio vartojimas. Būna, kad girti kauniečiai neria į vandenį nenusivilkę drabužių. Iš pradžių, kai bandau sudrausminti, keikiasi. Vėliau, pavargę ir nepajėgdami pasiekti kranto, jau šaukia: „Dėdule, padėk!“
Kadangi gelbėtojo patirties turiu, iš anksto matau, kada padėtis darosi pavojinga. Tada, nelaukdamas, kaip pasielgs išgėręs žmogus, vienas gelbėtojų irstosi valtimi vandenyje, kitas laukia ant kranto. Taip nelaimių pavyksta išvengti.
Su nerimu aš ir kolegos laukiame Joninių. Savaitgaliai ir šventinės dienos mums būna tikras išbandymas. Įtakos turi ir mėnulio fazė. Per pilnatį poilsiautojai darosi neprognozuojami. Tada ir galima laukti didžiausių nelaimių. Kelių skenduolių per 10 metų man taip ir nepavyko atgaivinti.
Būna, kad dėl karščio sunegaluoja sveikatos problemų turintys žmonės. Tokius girdome specialiai atsineštu šaltinio vandeniu. Geriausia atsitokėti priverčia amoniakas, kurio visada turime.
Išgelbėję neatsargų poilsiautoją visada norime iškviesti medikus. Tačiau neretai artimieji tam priešinasi, nelaimėlį išsiveža patys.
Nepaliauju stebėtis ir mamomis su vaikais. Sutikusios draugę, moterys plepa, mažylio neprižiūri. Sako, kad kaip tik dėl to prie gelbėjimo stoties ilsisi, kad vaikus prižiūrėtų gelbėtojai.
– Ar kauniečių poilsio paplūdimuose įpročiai keičiasi?
– Pastaruosius kelerius metus kyla vis daugiau nesusipratimų dėl šunų šeimininkų. Atrodo, kad gyventojams šunys brangesni už žmones. Nors vestis augintinių į paplūdimį negalima, šio draudimo mažai kas paiso. Ypač negerai, kad prie vandens telkinių kauniečiai atsiveda kovinius šunis. Mes, gelbėtojai, bausti už pažeidimus teisės neturime. Galime tik įspėti. Tačiau artintis prie žmogaus su koviniu šunimi nėra malonu. Įspėjimų per garsiakalbį kai kurie apsimeta negirdintys.
Kita nauja mada susijusi su emigracija. Trumpam į Kauną grįžtantys emigrantai elgiasi tarsi gyventų paskutinę gyvenimo dieną. Į paplūdimį bando įvažiuoti automobiliais, sukdami ratus kelia dulkių debesis ir be saiko girtauja.
Dar viena naujovė – moterys vis drąsiau deginasi iki pusės apsinuoginusios. Prisižiūrėjusios, kad taip daroma užsienyje, kaunietės dažnai nesusimąsto, kad mūsų laisvumas ir kultūra gerbti greta esantį žmogų dar toli gražu nevakarietiškas.
Kadangi apsinuoginusios moterys traukia vyrų dėmesį, šie bando įsikurti kuo arčiau damų, jas kalbina. Kuo daugiau išgėrę, tuo drąsesni ir nemandagesni.
Tada moterys prašo, kad mes padėtume, nuvarytume įkyruolius ilsėtis į kitą vietą. O pačios įsitaisyti kur nors kitur nenori, sako – pas mus lyčių lygybė, kodėl mes turime trauktis? Dėl to kyla konfliktų.
– Ko reikėtų, kad jūsų darbas taptų patogesnis, o kauniečiams ilsėtis būtų saugiau?
– Labiausiai reikėtų motorinių valčių. Vandens telkiniai – Kauno marios ir Lampėdžių karjeras, kur yra oficialūs miesto paplūdimiai, nėra maži.
Nors plūdurai visur žymi, iki kur galima plaukti, kauniečiai ne visada paiso taisyklių. Turėdami spartesnių vandens transporto priemonių dirbti galėtume patogiau. Pastaruoju metu mažiau problemų dėl automobilių statymo ant žolės prie paplūdimių. Policijos pareigūnai, atvykę prie vandens telkinių, fotografuoja pažeidėjų automobilius ir skiria baudas. Net ieškoti savininkų ir su jais ginčytis pareigūnams nereikia. Tokiomis moderniomis priemonėmis taikomos baudos žmones drausmina.
Tačiau labai pasigendame bendradarbiavimo su savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais. Jie turėtų tikrinti, kaip paplūdimiuose laikomasi taisyklių, skirti baudas už pažeidimus. Tačiau tai nedaroma.
Kadangi bausti nedrausmingų kauniečių teisės neturime, mums viršininkas patarė taip pat turėti mobiliuosius telefonus su filmavimo funkcija.