Joninės, arba Rasos, neabejotinai viena laukiamiausių ir triukšmingiausiai švenčiamų vasaros švenčių
Lietuvoje, nuo 2003 m. paskelbta valstybine švente ir nedarbo diena.
Anksčiau Rasų, Rasos švente, Kupolėmis vadinta naktis dabar dažniausiai
įvardijama Joninėmis - šv.Jono varduvėmis.
Joninių išvakarėse nuo seno būdavo kupoliaujama (renkami žolynai,
gėlės), pinami vainikai, vėliau plukdomi ežere ar upėje. Saulei
pagarbinti ant aukšto kalno būdavo kuriami laužai. Manyta, kad jei
mergina ir vaikinas peršoks per laužą susikibę rankomis - tais metais
atšoks vestuves. Patį vidurnaktį būdavo einama ieškoti pražystančio
paparčio žiedo: kas jį suras, tam žiedas dovanos turtus ir sėkmę.
Birželio 24-ąją ypač pagerbiami Jonai ir Janinos: varduvių proga jiems
pinami ąžuolų vainikai, sveikinama.
Kernavėje
Pagal visas tradicijas, autentiškai senosios vasaros saulėgrįža
švenčiama Kernavėje. Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate,
istorinių piliakalnių apsuptyje, kūrenami laužai, uždegamas aukuras,
pinami ir Nerimi plukdomi vainikai, šokama ir dainuojama, buriama.
Renginys baigiamas ryte pasitinkant saulę ir prausiantis rasa.
Jonavoje
Ypatingai Joninės švenčiamos ir Jonų sostinėje - Jonavoje. Juk šiame
mieste iškelta Jonų respublikos vėliava, miesto prieigose stovi
riboženkliai; per Jonines atvykę varduvininkai taip pat nepamirštami --
jie tampa Jonų respublikos piliečiais.