„Buvau pažadėjusi sau neverkti“, – po sveikatos problemų, kurios vos nesužlugdė jos karjeros, savo gerbėjams tarė legendinė atlikėja Celine Dion (58 m.). Ji pasauliui pasirengusi parodyti, kad dar nepadėjo paskutinio taško.

Po šešerių metų pertraukos Celine sugrįžo į savo mylimą miestą Paryžių ir pradėjo 16 koncertų ciklą.

Kažkur „Palms Casino Resort“ užkaboriuose, visai šalia garsiojo Las Vegaso bulvaro, yra įrašų studija, kurioje sukurtas ne vienas muzikos istoriją pakeitęs kūrinys. Čia amerikiečių žvaigždė Michaelas Jacksonas įrašė dainas savo legendiniam albumui „Thriller“ perleisti, o Lady Gaga – „Harlequin“, vieną įtaigiausių per daugelį metų Holivudo filmui sukurtų koncepcinių albumų.

Tačiau vieną šios vasaros vakarą studijoje vyko kai kas dar nepaprastesnio: C.Dion mankštinosi pagal pilateso metodiką. Apsivilkusi kūno spalvos triko aukšta nėriniais apsiūta apykakle ji kėlė koją ant baleto pratimams skirto turėklo. Dainininkė atrodė liekna ir grakšti, plaukai buvo nepriekaištingai susukti į kuodą, blakstienos padažytos tušu. Lengvai slysdama koja atrama ji galiausiai padarė platų špagatą.

[[ge:lrytas:lrytas:42782657]]

Ši pergalė iškovota labai sunkiai. 2022 metais C.Dion buvo diagnozuotas sustingusio žmogaus sindromas – itin retas autoimuninis neurologinis sutrikimas, dėl kurio raumenys gali taip smarkiai sustingti, kad žmogus tampa beveik nejudrus.

Kartais dainininkę kamuodavo toks alinantis skausmas, kad ji vos galėdavo paeiti. Būdavo dienų, kai vien tam, kad galėtų normaliai funkcionuoti, jai tekdavo vartoti didelę raminamųjų vaistų dozę.

[[ge:lrytas:lrytas:44045440]][[ge:lrytas:lrytas:43968870]][[ge:lrytas:lrytas:43594056]]

„Tai progresuojanti būklė. Nemėgstu žodžio „liga“ – jis skamba taip, lyg ką nors pravardžiuotum“, – suraukusi nosį ir pirmą kartą pas save pasikvietusi „Harper’s Bazaar“ žurnalistus sakė ji.

Nors laikosi karališkai, C.Dion yra žaisminga, teatrališka ir nenuspėjama. Vos tik baigusi juokauti ji jau išsiraito nauja poza. Kadangi dėl sustingusio žmogaus sindromo jos raumenys gali likti sukaustyti, dainininkė stengiasi nuolat judėti.

Tam tikra prasme sustingusio žmogaus sindromas tapo žiauriu likimo pokštu. C.Dion buvo jauniausia iš keturiolikos vaikų neturtingoje šeimoje, gyvenusioje Monrealio priemiestyje. Šeima buvo tokia skurdi, kad vaikai maudydavosi vos kartą per savaitę.

Tikimybė, kad mergaitė iš tokios aplinkos taps viena garsiausių visų laikų dainininkių, regis, buvo viena iš milijono. Ji tapo gėjų bendruomenės, visos Kanados, ypač Kvebeko, dramatiškų meilės dainų, kino garso takelių ir Karibų regiono muzikos gerbėjų ikona, keliančia kone dievišką susižavėjimą. Tai atrodė kaip stebuklas. Tačiau manoma, kad sustingusio žmogaus sindromu taip pat serga vos vienas ar du žmonės iš milijono. Vadinasi, ir nepaprasta sėkmė, ir neįtikėtina nelaimė gali ištikti tą patį žmogų.

[[ge:lrytas:lrytas:44054819]]

Be baleto atramos, kambaryje yra svarmenų, bėgimo takelis ir specialus pilateso treniruoklis. Dainininkės trenerė Naomi sako, kad ji tampa vis lankstesnė. C.Dion kiek sunerimsta: „Nejau per daug lanksti?“

Laimei, ne. Per pastaruosius šešerius metus Celine scenoje pasirodė tik kartą – per Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Visą tą laiką ji nekantravo sugrįžti.

Koncertuoti C.Dion pradėjo dar būdama dvylikos, todėl scena jai – visas gyvenimas. Tačiau skaudžiausia buvo nuvilti gerbėjus: ji paskutinę minutę atšaukdavo koncertus, negalėdama aiškiai paaiškinti kodėl, o 2023 metais galiausiai nutraukė visas gastroles. Atlikėja jautėsi praradusi protą, nepatikima ir nebežinanti, kuria kryptimi judėti. Dar blogiau – jai atrodė, kad meluoja gerbėjams.

Iki oficialios diagnozės 2022-aisiais simptomus ji kentė septyniolika metų. Anksčiau atšaukdama koncertą C.Dion pranešdavo, kad susirgo sinusitu ar kosti, nors iš tiesų jos sveikatos problemos buvo daug rimtesnės. 2024 metų dokumentiniame filme „I Am: Celine Dion“ žiūrovai išvydo, ką jai teko iškęsti: balsą žalojantį skausmą, saujomis vartojamus raminamuosius vaistus ir sustingusio žmogaus sindromo priepuolį, per kurį ji gulėjo verkdama, nepajėgdama nei pajudėti, nei kalbėti.

Apie koncertavimą C.Dion kalba kaip apie pašaukimą ir žemiškąją pareigą dalytis su žmonėmis jai iš aukščiau duotu talentu. Tai, kad ji vėl valdo savo kūną ir gali pasinaudoti jo galimybėmis, prilygsta stebuklui. Šių metų pradžioje dainininkė paskelbė apie rugsėjo viduryje prasidėsiančią penkių savaičių koncertų seriją Paryžiuje.

Baigusi pilateso treniruotę C.Dion atsisėda apsivilkusi ploną megztinį su monograma ir prigesintos rožinės spalvos sportines kelnes. Greta stovintis oro drėkintuvas nustatytas tiksliai ties 23 laipsnių padala.

Vienas jos vadybininkų Johnas parodo dainininkei sūnų nuotrauką iš Stanley taurės – svarbiausio Šiaurės Amerikos ledo ritulio trofėjaus – finalo. Ar jai patinka ledo ritulys?

„Ne. Aš myliu savo vaikus. Tai ne tas pat“, – atsako atlikėja.

[[ge:lrytas:lrytas:44054820]]

Dabar, kai C.Dion pagaliau gali vėl koncertuoti, atrodo, tarsi jai būtų grąžintas kadaise pamestas gyvenimas. Apie sugrįžimą ji paskelbė kovą socialiniame tinkle „Instagram“: „Šiemet gaunu geriausią gimtadienio dovaną gyvenime. Gaunu galimybę jus pamatyti ir jums koncertuoti.“

Dainininkė teigė besijaučianti stipri ir nekantraujanti, nors šiek tiek ir jaudinasi. Vis dėlto ji sugrįžo. Bilietai buvo išpirkti taip greitai, kad jau pradėti pardavinėti nauji į dar vieną – trijų savaičių – koncertų seriją 2027 metų gegužę.

„Praėjo tiek daug laiko. Norėčiau jiems pasiūlyti ką nors, kas parodytų, kaip labai jų pasiilgau“, – sako C.Dion.

Dainininkės įvaizdžiu besirūpinanti kūrybos konsultantė Annie Horth žada didingą reginį. Architektūrą primenančios įspūdingos dekoracijos turėtų padėti atskleisti skirtingas divos asmenybės puses.

„Vieną akimirką ji būna intymi ir romantiška, kitą – stulbina galingu balsu.

Kuriame reginį, kuriame ji galėtų pereiti iš vienos būsenos į kitą“, – sako A.Horth.

O štai dar nediagnozuoti C.Dion simptomai paaštrėjo 2020-aisiais, prasidėjus pandemijai. Ji dar trejus metus vengė viešumos. Iš dalies todėl, kad nenorėjo, jog ją pamatę gerbėjai pamanytų: dainininkė gyvena visavertį, laimingą gyvenimą, bet vis tiek atšaukia jų laukiamus koncertus.

Tuo laikotarpiu ji pamilo gamtą.

[[ge:lrytas:lrytas:44054821]]

„Labai myliu medžius. Regėjau save mėginančią pranykti tarp lapų“, – pasakoja C.Dion.

Šiuo vaizdiniu dainininkė mėgina paaiškinti tuometę savo savijautą. Buvo ruduo, tad lapai nukrito ir ji nebegalėjo pasislėpti. Gerbėjai stovėjo su krepšiais rankose, o atlikėja nebegalėjo jiems duoti obuolių – dainų ir pasirodymų, dėl kurių šie visada ateidavo.

„Mėginau jiems pasakyti: „Atleiskite, nebeturiu jums obuolių.“ Tada išgirdau balsą: „Bet mes atėjome ne obuolių. Atėjome pas medį.“

Celine tai buvo tikras nušvitimas. Tačiau tokia ji buvo visada – nuoširdi, keistoka ir gebanti paskatinti žmones atsiverti savo jausmams. Ji taip nesivaržydama būna savimi, kad tuo užkrečia ir kitus.

Dar nuo paauglystės dainininkė buvo peikiama už sentimentalią popmuziką, neturinčią pretenzijų priklausyti vadinamajai aukštajai kultūrai. Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje C.Dion vardas kai kam tapo pigaus sentimentalumo ir perdėto dramatizmo sinonimu.

Vis dėlto kažkas – ne vien balsas – padeda dainininkei išlikti svarbiai ir nepranykti iš kultūrinių pokalbių. Tai, ką vieni laiko banalybe, kiti vadina tokiu galingu nuoširdumu, kad jo neįveikia nuolat besikeičiančios mados.

Gimusi neturtingoje prancūzakalbėje Kvebeko šeimoje ji jautėsi svetima net savo šalyje. Vis dėlto besąlygiška meilė pačiai meilei padėjo jai suvienyti žmones. Daugelį metų C.Dion muzika buvo vieta, kurioje galima išlieti susikaupusius jausmus nė nesirūpinant, kaip tuo metu atrodai.

Vaikystėje Kvebeke C.Dion svajojo tapti gimnaste. Ši mintis kilo pamačius, kaip Nadia Comaneci 1976 metų olimpinėse žaidynėse pelnė aukščiausius įvertinimus.

„Ji buvo visų mano amžiaus mergaičių dievaitė, – sušunka dainininkė. Jos akys išsiplečia, tarsi ji vis dar būtų taip pat apstulbusi, kaip tą dieną. – Jų prakeiktoje švieslentėje net nebuvo numatyta vietos tokiam rezultatui! Ji gavo tobulą dešimtuką, o jie nežinojo, kaip jį parodyti!“

Vėliau atsiskleidė kiti mergaitės talentai, be to, ji užaugo per aukšta gimnastikai, tad teko pačiai atsisakyti šios svajonės. Vis dėlto C.Dion išsikėlė tris kitus tikslus. Iliustruodama pirmąjį ji pašoka nuo kėdės: „Norėjau sėdėti tiesiai, bet negalėjau. Iš esmės sėdėdavau štai taip.“

Ji trumpam susikūprina, paskui vėl įsitaiso kėdėje sukryžiavusi kojas. Kiti du tikslai buvo pasilenkus pasiekti kojų pirštus ir padaryti špagatą. Dabar ji gali visus tris dalykus.

Visas C.Dion kūnas nepaprastai lankstus ir išraiškingas. Ypač veidas – instrumentas, kurį ji valdo beveik taip pat meistriškai kaip balsą. Atsižvelgiant į emociją, jos viršutinė lūpa tai pakyla kone iki nosies, tai išsikiša į priekį, tarsi ji mėgintų ja ką nors paliesti. Antakiai taip pat nė akimirką nenustygsta.

[[ge:lrytas:lrytas:44054818]]

Pasakyti, kad C.Dion mėgsta netikėtai uždainuoti, būtų tas pat, kas pareikšti, jog Las Vegase kartais būna šilta – tikrovę tai sumenkintų iki absurdo. Dainomis ji pakeičia skyrybos ženklus, pabrėžia mintį, pereina prie kitos temos arba tiesiog parodo džiaugsmą.

Per pokalbio su žurnalistais valandas ji uždainuoja ne kartą. Atlieka ritmingą elektroninės popmuzikos dueto „The Ting Tings“ dainą „That’s Not My Name“, o kai kas nors į kambarį įžengia nešinas baltomis gėlėmis, užtraukia vestuvių maršą „Here Comes the Bride“. Kadangi nuoširdumą laiko dorybe, prisimena Cyndi Lauper dainą „True Colors“, pasakojančią apie tikrojo žmogaus veido atskleidimą. Galiausiai padainuoja ir savo pirmąjį singlą „Ce n’etait qu’un râve“, kurį jai parašė motina.

Todėl C.Dion garsėja ne tik kaip viena geriausių savo kartos dainininkių. Ji tapo ir interneto memų karaliene: spontaniškos, juokingos jos reakcijos nuolat iškarpomos iš vaizdo įrašų ir plinta socialiniuose tinkluose.

Pasakodama, kaip mėgsta laipioti po medžius – „Aš beždžionėlė“, – ji staiga užsiropščia daugiau kaip metrą sieną dengiančiais pastoliais. Tuomet ištiesia man ranką tarsi Dievas Adomui garsiojoje Michelangelo freskoje „Adomo sukūrimas“.

Dokumentiniame filme atverti savo vidinį pasaulį buvo nejauku. Kita vertus, būtent gerbėjams C.Dion skolinga už nepaprastą savo gyvenimą, todėl jie nusipelnė atsakymų. Daugeliu atžvilgių atsakymą gavo ir ji pati: po beveik dviejų dešimtmečių trukusių simptomų diagnozė jai buvo nustatyta tik dėl galimybių, kurias suteikė gerbėjų atneštas garsenybės statusas.

„Jie mokėjo už bilietus, – sako C.Dion. – Pirko mano plokšteles. Jie suteikė man tokią prabangą. Mažiausia, ką galiu padaryti, – pasakyti jiems, kad esu gyva.“

Sužinojusi diagnozę Celine ryžosi intensyviai reabilitacijai: pradėjo vartoti naujus vaistus, lankyti kineziterapiją ir balso terapiją, jai buvo taikoma imunoterapija.

JAV Maisto ir vaistų administracija nėra patvirtinusi nė vieno specialiai sustingusio žmogaus sindromui skirto gydymo. Todėl 2024 metais C.Dion fondas paaukojo 2 mln. dolerių (1,73 mln. eurų) autoimuninių neurologinių sutrikimų tyrimams.

[[ge:lrytas:lrytas:44054817]]

Ruošdamasi koncertams Paryžiuje dainininkė tris kartus per savaitę po 90 minučių mankštinosi pagal pilateso metodiką, o dar dvi dienas lankė baleto pamokas vietos trupėje. Šį gyvenimo laikotarpį ji apibūdina kaip nuolatinius kritimus ir pakilimus. C.Dion didžiuojasi pasiekusi tai, kas jos kūnui nebuvo skirta.

O svarbiausia – ji liovėsi slapstytis namuose ir vėl grįžta į viešumą. Pasijutusi geriau atlikėja imasi darbo, net ir erzinančių jo dalių. Ji supranta, kad jos ryšys su gerbėjais yra abipusis: „Jeigu nenori dalyti autografų, nenori pasipuošti ir nenori, kad kas nors trukdytų, nes atšals tavo makaronai, visada gali likti namuose. Bet tik pažvelk, ką turi.“

Dainavimas buvo vienas Dionų šeimos verslų. Kitas – tėvui priklausiusio baro su pianinu valdymas Šarlemagne, Kanadoje, maždaug 40 minučių kelio nuo Monrealio. Bare dirbo visa šeima: broliai skambino pianinu, seserys dainavo, o motina gruzdino bulvytes.

Kartais Celine būdavo leidžiama padainuoti vieną ar dvi dainas, o paskui motina ją išvarydavo namo. Galiausiai žmonės ėmė skambinti į barą ir klausti, ar tą vakarą dainuos mažoji mergaitė.

„Man dešimt metų, o aš – bare. Mane galėjo suimti. Bet žinote ką? Policininkai prisidėdavo ir dainuodavo drauge su mumis. Tais laikais nusikaltimų buvo nedaug“, – sako ji.

Gyvenimas pasikeitė susipažinus su muzikos prodiuseriu Rene’u Angeliliu. Kai C.Dion buvo dvylika, šis tapo jos vadybininku. Jiedu pradėjo susitikinėti, kai dainininkei buvo devyniolika.

Prabangios jų vestuvės 1994 metais Monrealio Dievo Motinos bazilikoje buvo transliuojamos per televiziją. Tuo metu C.Dion buvo 26-eri, o R.Angeliliui – 52-eji. Suprantama, 26 metų skirtumas daug kam kėlė nerimą, tačiau pora laimingai gyveno santuokoje iki 2016-ųjų, kai R.Angelilis mirė nuo gerklės vėžio.

Pirmąjį singlą C.Dion išleido būdama trylikos ir tapo Kvebeko garsenybe, visos šalies scenoje atstovaujančia prancūzakalbei Kanadai. 1988 metais, būdama dvidešimties, ji laimėjo „Euroviziją“, kurioje atstovavo Šveicarijai. Konkurso dalyviai neprivalo būti atstovaujamos šalies piliečiai, todėl valstybės gali pasirinkti ir užsienio atlikėjus.

[[ge:lrytas:lrytas:44054822]]

Vėliau C.Dion pradėjo įrašinėti muziką anglų kalba, o 1990 metais išleido pirmąjį anglišką albumą „Unison“. Jis padėjo dainininkei išgarsėti ne tik prancūzakalbėje, bet ir didžiulėje anglakalbėje muzikos rinkoje.

Vis dėlto ji visada liko ištikima prancūzų kalbai. Su trimis savo vaikais C.Dion šneka tik prancūziškai, o anglų ir ispanų kalbų šie mokosi mokykloje.

Kas vyko toliau, žinome visi: pirmąsias populiariausių dainų sąrašų vietas pasiekę kūriniai, milijoniniais tiražais parduodami albumai, „Grammy“ apdovanojimai ir pasaulinės gastrolės. C.Dion tapo popmuzikos milžine ir visuotinai pripažinta diva, minima greta Arethos Franklin ir Whitney Houston. Jos balsas įkvėpė naują galingai dainuojančių atlikėjų kartą.

Nors C.Dion gyvenime būta svaiginančių aukštumų, netrūko ir gilių nuopuolių. 2016 metais per dvi dienas ji neteko brolio ir vyro. 2003-iaisiais, sužinojusi apie tėvo mirtį, dainininkė tą patį vakarą vis tiek lipo į sceną.

Jai nebuvo geresnio būdo išgyventi savo jausmus, kaip tik visa galva į juos pasinerti, palaikomai tų pačių žmonių, kurie ilgus dešimtmečius neleido jai nuskęsti.

C.Dion ne kartą pabrėžė, kad asmeninės stiprybės semiasi scenoje ir iš savo gerbėjų. Ką ji turi tokio, dėl ko žmonės ją taip myli?

Mąstydama dainininkė kelis kartus cakteli liežuviu.

„Tikriausiai todėl, kad esu tarsi atversta knyga“, – atsako ji.

Tarsi sulaukusios ženklo kambaryje sumirksi šviesos. C.Dion aiškina privalanti būti tokia atvira. Jei viską laikytų savyje, negalėtų būti savimi. Negalėtų gyventi savo gyvenimo.

„Esu atvira, ir tai ne visada gražu. Kartais nutinka džiugių dalykų, kartais – liūdnų. Bet visa tai vadinama gyvenimu“, – sako ji.

Niekas to nežino geriau už ją.

„Užuot nuolat klausęs, kokia gyvenimo prasmė, gal gali tiesiog gyventi? Todėl aš gyvenu. Gyvenu iš tikrųjų“, – sako C.Dion.

Su sunkia liga kovojusi C. Dion po šešerių metų pertraukos vėl scenoje: „Buvau pažadėjusi sau neverkti“