Pusantrų metų Ž.Ašmontaitė mėgavosi kelionėmis po pasaulį. Jos aplankytų šalių sąraše yra Australija, Singapūras, Tailandas, Monakas, Ispanija, Prancūzija, Izraelis, Juodkalnija, Karibų salos.
Galimybę pabuvoti egzotiškuose kraštuose lietuvei suteikė draugas užsienietis, su kuriuo ji pradėjo bendrauti daugiau nei prieš pusantrų metų ir kuriam darbo reikalais nuolat tenka keliauti iš vienos šalies į kitą.
Tarp kelionių aktorė trumpam grįždavo į Lietuvą aplankyti artimųjų.
Dabar Ž.Ašmontaitė jaučiasi pailsėjusi ir darbinga – su užsidegimu ėmė kurti vaidmenį komiškame TV3 seriale „Nuovada“.
Žemyną galima vadinti pabėgusia sužadėtine: aktorė kelerius metus draugavo su vaikinu, buvo susižadėjusi, tačiau galiausiai išsiskyrė. Tokia istorija pasikartojo ir su kitu mylimuoju.
„Net nežinau, iš kur manyje atsirado priešinimasis santuokai. Aš mėgstu vienatvę, esu individualistė. Kita vertus, suprantu, kad šeima yra didžiulė vertybė ir už ją prasmingiau nieko nėra“, – sakė aktorė.
– Ar jūsų širdies draugas jau lankėsi Lietuvoje? – paklausiau Ž.Ašmontaitės.
– Taip, bet viešėjo lapkritį, kai tamsu ir šalta. Aprodžiau senamiestį, nuvedžiau į Gedimino kalną. Jam buvo pasamdytas gidas, kad supažindintų su Vilniaus istorija.
Tikiuosi, draugas Lietuvoje apsilankys ir šiltuoju metų laiku. Tuomet susidarys aiškesnį vaizdą apie šalį.
– Ar nepavargdavote intensyviai keliaudama iš vienos šalies į kitą?
– Pagavau kelionių ritmą ir man jis labai patiko. Manau, negalėčiau gyventi sėsliai. Kelionės man būtinos, kad atgaučiau dvasinę pusiausvyrą. Pakeisti aplinką labai gerai, tai padeda atsitraukti nuo rutinos.
Man beprotiškai patinka lėktuvai, buvimas tarp žemės ir dangaus sukelia palaimą. Matydama pro langą dangaus horizontus patiriu neapsakomą pojūtį, tarsi užsiauginu sparnus.
Iš aplankytų kraštų didžiausią įspūdį padarė Australija. Dar svajoju apie Ameriką, kartais pagalvoju, kad ten turėjau gimti. Nežinau, ką patirsiu, kai ten nuvyksiu.
– Kaip dėliojate maršrutus – su gido pagalba ar savarankiškai?
– Kelionės nebuvo turistinės, mano draugui jos susijusios su darbu. O aš prieš išvyką internete pasidomėdavau, ką įdomaus konkrečioje šalyje galima pamatyti.
– Kas privertė grįžti prie darbo ritmo?
– Pasiilgau veiklos. Pernai gruodį grįžusi į Lietuvą ėmiau dairytis darbų. Sulaukiau pasiūlymo vaidinti seriale „Nuovada“. Filmavimo darbai numatyti iki vasaros. Vėliau gal bus ir tęsinys.
Vaidinti seriale labai smagu, tad kol kas neturiu planų kur nors keliauti. Per pusantrų metų gerai pailsėjau.
Prieš kelerius metus, kai buvau pervargusi, prislėgta kasdienybės, draugei pasakiau, kad norėčiau kokius metus nieko neveikti.
Tada maniau, kad tai nerealu, tačiau viskas susiklostė geriau, nei svajojau. Ne pirmą kartą įsitikinu, kokia stipri minties ir žodžio galia.
– Ar turite ypatingų svajonių, susijusių su profesija?
– Kai kurios aktorinės svajonės jau išsipildė. Vaidinau pas Eimuntą Nekrošių. Dar studijų metais kurso draugui prasitariau, kad norėčiau vaidinti šio režisieriaus spektakliuose, kad man artima jo teatro estetika ir pasaulėžiūra. Po kelerių metų mano svajonė išsipildė.
– Man pasirodė, kad esate panaši į amerikiečių aktorę Kristen Dunst, kuri gimusi tą pačią dieną kaip jūs, – balandžio 30-ąją.
– Ne kartą girdėjau, kad esame panašios, tačiau nežinojau, kad gimėme tą pačią dieną.
– Vieni aktoriai kategoriškai atsisako vaidinti serialuose, kiti derina veiklą teatre ir televizijoje, treti renkasi tik televizijos eterį. Kokia jūsų pozicija?
– Jau pirmame kurse mane pakvietė vaidinti seriale „Atžalos“ (pirmo lietuviško TV serialo „Giminės“ tęsinys. – Red.). Trečiame ar ketvirtame kurse per televiziją vedžiau loterijas, o baigusi studijas sulaukiau E.Nekrošiaus kvietimo. Paskui gavau pasiūlymą filmuotis belgų TV seriale „Matrioškos“.
Man įdomu įgyti visokios patirties. Svarbiausia, kad būtų galimybė dirbti su įdomiais ir profesionaliais žmonėmis.
– Būna, aktoriai įspraudžiami į tam tikrus rėmus ir nuolat gauna panašius vaidmenis.
– Man siūlomi skirtingi vaidmenys. „Nuovadoje“ vaidinu rafinuotą moterį, kurią beviltiškai įsimylėjęs vienas kriminalistas, keliantis pavydo scenas. Anksčiau vaidinau heroję, kuri pametusi galvą dėl vyro.
– Labiau patinka vaidinti įsimylėjusią ar beprotiškai mylimą? Realybėje tikriausiai smagiau, kai antroji pusė pameta galvą?
– Taip. Tada mažiau skauda širdį. (Juokiasi.) O vaidinant visos spalvos įdomios. Aktorystė tuo ir ypatinga, kad leidžia patirti emocijas, kokių realybėje gal ir nepavyksta išgyventi.
– Yra filmas „Pabėgusi nuotaka“ su Julia Roberts. Jus galima drąsiai pavadinti pabėgusia sužadėtine. O gal pastaruoju metu nuomonė dėl vedybų, vaikų ir šeiminio gyvenimo pasikeitė?
– Gal tikrai tai mano didžioji baimė. (Juokiasi.) Galiu pasakyti, kad dar nepasistūmėjau šioje srityje.
Beje, dabar Holivudą užplūdusi nauja banga, kai moterys sąmoningai atsisako kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Manau, tai visiškai normalu, moteris turi teisę rinktis tokį gyvenimą.
Šeima ir vaikai man niekada nebuvo svarbiausia. Tiesiog nejaučiau poreikio tapti motina. Aš laukiu, kada manyje stipriai sukirbės motinystės instinktas ir norėsiu įprasminti save per kūdikį.
Na, jeigu dabar į mano gyvenimą pasibelstų vaikelis, pasaulis nesugriūtų. Prieš dešimt metų tai būtų buvusi katastrofa.
– Jūsų tėvai išsiskyrė, kai jums buvo 11 metų. Galbūt santuokos bijote dėl vaikystėje patirtų išgyvenimų?
– Gal ir galima ieškoti ryšio, bet mano dvi seserys nebijojo vedybų – sukūrė šeimą, pasigimdė vaikų.
Mano santykiai su tėvais yra gražūs. Jie abudu antrą kartą sukūrė šeimą. Tėtis susilaukė dviejų sūnų. Visi puikiai sutariame. Dėl tėvų skyrybų nuoskaudų neliko.
Net nežinau, iš kur manyje atsirado priešinimasis santuokai. Aš mėgstu vienatvę, esu savotiška individualistė. Kita vertus, suprantu, kad šeima yra didžiulė vertybė ir už ją prasmingiau nieko nėra.
– Dėl įdomaus vaidmens jums yra tekę nusibalinti plaukus, numesti svorio, išmokti šokti striptizą. Kurioje situacijoje buvo sunkiausia persilaužti?
– Niekas nebuvo labai sunku. Gal tik „Matrioškose“ kilo sunkumų mokantis šokti striptizą.
Mane mokė profesionalios striptizo šokėjos. Iki šiol turiu didžiulį randą ant kojos nuo smailaus šokėjų bato kulniuko. Po tų pamokų galiu sakyti, kad striptizo šokėjos darbas yra nelengvas.
Kartą reikėjo per mėnesį numesti penkis kilogramus. Buvo žiema, labai nepalankus metas lieknėti. Tai buvo pirmasis mano darbas seriale „Atžalos“. Mano herojė norėjo tapti modeliu, o aš neatitikau modelių standartų, turėjau sulysti.
Kone visą mėnesį badavau, kad tik ištirpdyčiau tuos nereikalingus kilogramus.
Apskritai nuolat turiu prisižiūrėti, nes esu linkusi pilnėti. Stengiuosi saikingai maitintis, rinktis sveikesnius produktus.
– Koks vyras turėtų būti šalia, kad jaustumėtės saugi, rami, šeimyniška, bet tuo pat metu nepriklausoma?
– Neturiu konkrečių savybių sąrašo. Dažnai vieno žmogaus savybės priimtinos kitam, bet kažkodėl jie netampa išrinktaisiais.
Daug lemia ir cheminiai dalykai, kurių negalima suplanuoti, kontroliuoti. Manau, dviejų žmonių bendravimas turi klostytis laisvai, be įtampos.
Nors pradžioje ta chemija ir veikia, jei nuolat konfliktuojama, vadinasi, skiriasi žmonių charakteris ir požiūris.
Man patinka, kai partneriai gali papildyti vienas kitą. Kartais norisi, kad vyras už tave nuspręstų, kartais, kad jis pasikliautų tavo nuomone. Šiaip man gera būti šalia stipraus vyro. Žinoma, santykiai turi būti paremti pagarba.
– Kokios mylimojo dovanos jus labiausiai nustebino?
– Labiausiai man patinka netikėtos dovanos. Didžiausią įspūdį padarė draugo sugalvota kelionė į Izraelį. Turėjau skristi į Lietuvą ilgesniam laikui, tačiau išvykos išvakarėse draugas pasakė, kad suplanavo savaitės kelionę su mano viena geriausių draugių į Izraelį.
Aš jam tik tarp kitko buvau užsiminusi, kad draugė skrenda atostogauti į Izraelį. Kūrybingasis širdies draugas slapta per feisbuką susitarė su mano bičiule ir suorganizavo kelionę – nupirko bilietus, užsakė viešbučius.
Draugės buvau ilgai nemačiusi, nors anksčiau visada kartu atostogaudavome. Trumpam grįžau į Lietuvą, o po dviejų parų išskridau į Izraelį – ten susitikau su jau besiilsinčia drauge.
– Tikriausiai nėra paprasta jausmus išsakyti užsienio kalba?
– Išties nelengva. Ne kartą esu sakiusi, kad neįsivaizduoju artimos draugystės su užsieniečiu. Juk ir su lietuviais dažnai nesusišnekame, o su užsieniečiu būtų tikras galvos skausmas.
Mokiausi vokiečių kalbos, o mano anglų kalbos žinios buvo labai silpnos.
Ne vienus metus pažadėdavau užsirašyti į anglų kalbos kursus. Galiausiai užsirašiau ir keturis mėnesius uoliai mokiausi. Tuo metu ir susipažinau su dabartiniu draugu.
Išvykau kartu su juo ir per pusantrų metų mano anglų kalbos žinios labai pagerėjo. Kai supranti kalbą, svetimos šalys iškart tampa svetingesnės.
