„Nors esu iliuzionistas, šį triuką labiau vadinčiau sportu nei iliuzijos menu, kadangi tarp kortų mėtymo ir magijos bendra yra tik pačios kortos ir didžiulė kantrybė, kurios reikia, norint techniškai gerai atlikti numerį ir pasiekti rezultatą. Šiuo metu dėl metimo technikos kaip tik konsultuojuosi su kovos menų meistrais, kadangi po kiekvienos treniruotės labai skauda riešą“, – sako daugiau nei pusantrų metų šį numerį atlikti besitreniruojantis Rokas.
Kortų mėtymo į tolį rekordas, kuris buvo pasiektas 2002 metais, priklauso amerikiečiui Rickui Smithui Jr. ir siekia 65,94 m. Amerikiečiui priklauso ir kortos skriejimo greičio rekordas, kuris siekia 57 km/h greitį.
Anot Roko, korta – labai galingas ginklas. Ji gali ne tik kiaurai perskrosti bet kurį vaisių ar daržovę, bet ir rimtai sužaloti žmogų. Kortos galia ir jėga – vienos priežasčių pavergusių ir iki šiol žavinčių iliuzionistą.
„Kortų mėtymą atradau per savo 19-ąjį gimtadienį. Turėjau šiek tiek laisvo laiko ir vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje atsitiktinai pradėjau mėtyti kortas. Taip ir užsikabinau. Pirmaisiais metimais kortos skriedavo tik 4-5 metrus. Buvo labai sunku treniruotis – bet koks, net ir menkiausias vėjas, viską pakeičia, o šlapia danga gadina kortas. Treniruotėms reikalinga uždara patalpa, kurioje nebūtų jokio vėjo, skersvėjų, būtų geras grindinys. Dažnai žmonės į kortų mėtymą nežiūri kaip į rimtą užsiėmimą ir, paprašius pagalbos, iš karto duoda neigiamą atsakymą“, – atrasta erdve džiaugiasi tobulėjantis vaikinas, kurio asmeninis kortų mėtymo rekordas šiuo metu siekia 34 metrus.
„Mus įtikino Roko talentas. Pamatėme jį kaip perspektyvų iliuzionistą, kuriam reikia šiek tiek pagalbos. Dažnai girdime pasisakymų, jog verslas nenori padėti jauniems žmonėms. Mes norime, todėl stengsimės keisti nusistovėjusią nuomonę. Labai džiaugiamės, jog Rokui galėjome suteikti pagalbą, o dabar labai laukiame taip atkakliai siekiamo rekordo“, – sako Vilniaus „Siemens“ arenos generalinis direktorius Dainius Visackas.
Jau aštuonerius metus magija besidominčio ir skirtingus triukus demonstruojančio vaikino istorija, kaip jis atrado iliuzijos meną, išties verta plunksnos ar kino filmo.
„Nors esu kilęs iš Lentvario, būdamas šeštoje Klasėje pradėjau lankyti mokyklą Trakuose. Deja, ten turėjau labai didelių problemų – manęs nepriėmė kolektyvas, beveik neturėjau draugų. Tuomet reikėjo ir norėjosi į kažką atsiremti. Turiu brolį dailininką, tad iš pradžių bandžiau piešti, galvojau, kad ir pas mane genuose yra dailininko gyslelė, bet man piešti nelabai sekėsi. Po to pradėjau muzikuoti, bet irgi nepasisekė. Galiausiai „užsikabinau“ ant pirmo triuko, kurį parodė senelio draugas. Pradėjau jį rodyti draugams ir mane pakerėjo emocija, kurią aš sugebėdavau „išpešti“ iš žmonių, kai jiems rodydavau triuką. Tuomet man buvo 12 ar 13 metų“, – prisiminimais dalinasi Rokas.
Šiandiena žmonės, matę Roko pasirodymą, sako, jog jaunasis iliuzijos meno meistras visiškai pakeitė jų nuomonę apie šią meno rūšį. Mat daugeliui magija – tai cilindrai, triušiai, spalvoti kostiumai, blizgučiai. Roko pasirodymuose viso to nėra.
„Aš darau labai įvairius triukus tiek didelei miniai žmonių, tiek individualiai, kai triukas atliekamas prieš pat žmogaus akis. Kai kurie mano triukai išties sudėtingi, pavyzdžiui, daiktų skraidymas ar minčių skaitymas. Apskritai idėjų triukams ir žinių, kaip juos atlikti, semiuosi iš viso pasaulio, važinėju į įvairius kongresus, bendrauju su šios srities specialistais, skaitau knygas“, – atskleidžia iliuzionistas.
