Jelena Tulčina: „Pagaliau apie maistą kalbame garsiai“

Regis, jau niekur negalime pasislėpti nuo sveikuoliškai gyvenančių aplinkinių. Socialiniai tinklai prikišti nuotraukų su žemėlapiais, kuriuose pažymėti milžiniški nubėgti atstumai, nuolat keliamos sveikuoliškų patiekalų nuotraukos ar kadrai iš sporto klubų. Vieniems tai jau gerokai įkyrėjo, o kiti džiaugiasi.

Mitybos specialistė Jelene Tulčina džiaugiasi, kad pagaliau apie sveiką gyvenseną ir mitybą yra kalbama garsiai.<br>D.Lopetaičio nuotr.
Mitybos specialistė Jelene Tulčina džiaugiasi, kad pagaliau apie sveiką gyvenseną ir mitybą yra kalbama garsiai.<br>D.Lopetaičio nuotr.
Mitybos specialistė Jelene Tulčina džiaugiasi, kad pagaliau apie sveiką gyvenseną ir mitybą yra kalbama garsiai.<br>D.Lopetaičio nuotr.
Mitybos specialistė Jelene Tulčina džiaugiasi, kad pagaliau apie sveiką gyvenseną ir mitybą yra kalbama garsiai.<br>D.Lopetaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2016-08-23 09:58, atnaujinta 2017-05-15 03:45

Kiekvienas turi valgyti tai, ką nori

Prieš penkiolika metų, kai medikė Jelena Tulčina pradėjo konsultuoti sveikos mitybos ieškančius žmones, ji buvo bene pirmoji Lietuvoje, pradėjusi kalbėti apie tai, kad maistas gali ir gydyti, ir sargdinti. Dabar nuo sveikos mitybos praktikų pasirinkimo gali net apsvaigti galva: ajurveda, vegetarizmas, veganizmas ar žaliavalgystė – kiekvienas gali rasti sau patinkančią filosofiją bei mitybos režimą.

„Aš nevalgau mėsos, man jos tiesiog nereikia – pavalgiusi jaučiuosi apsunkusi. Kad ir kiek kartų daryčiausi maisto netoleravimo testą, matau, kad ji man iš tiesų netinka.

Taip pat ir kviečiai, rugiai, pieno produktai. Esu linkusi į veganizmą, bet porą kartų per savaitę pasimėgauju žuvimi. Lygiai taip pat kitam žmogui gali norėtis mėsos. Puikiai tą suprantu ir žinau, kad kiekvienas galime valgyti tai, ko norime, tačiau turime žinoti, koks, pvz., mėsos, tipas mums nekenkia, ir ja mėgautis saikingai“, – teigia natūralios medicinos Lietuvoje pradininkė.

Nėra tobulo recepto kiekvienam

Tiesa, medikė teigia, kad būtina atsižvelgti ne tik į madą, bet ir į savo organizmo poreikius bei reakcijas. „Nei vegetarai, nei žaliavalgiai neužsitikrina sau sveikatos.

Nors esu šių mitybos praktikų šalininkė, bet dažnai tenka matyti juos net nutukusius! Ne visuomet priežastis – mėsa. Nors jos nevartojimas tikrai nepablogins sveikatos, bet padariusi daugiau nei 30 000 maisto netoleravimo testų, galiu drąsiai teigti, kad pieno produktai bei alkoholis netinka beveik niekam.

Jei nevartojate ir jų, tai gali būti riešutai, kviečiai, rugiai, kiaušiniai ar net paprasčiausi pomidorai. Kiekvienas turime unikalų organizmą, kuriam būtinas vienoks ar kitoks maistas, o kiti produktai jį alina. Nepasiduokite potraukiui valgyti pagal vienokią ar kitokią dietą vien todėl, kad jūsų kaimynei ji padėjo. Juk jūs – visiškai skirtingi ir unikalūs organizmai, jums reikia skirtingų dalykų!“ – perspėja gydytoja kardiologė J.Tulčina.

Daili figūra – nebūtinai geros sveikatos požymis

Sportininkus, besigiriančius, kad per dieną suvalgo iki kilogramo mėsos, medikė nori perspėti: „Labai tikiuosi, kad jų organizmai ir imuninė sistema pakankamai stipri, kad atlaikytų tokią mitybą kuo ilgiau. Vis dėlto iš savo klientų – profesionalių sportininkų ar trenerių – patirties galiu pasakyti, kad dažnai tokia mityba baigiasi organizmo užrūgštinimu.

Tuomet atsiranda sąnarių, širdies, kraujagyslių, odos ligų pavojus. Pats principas – mėsa ir daržovės be jokių kruopų ar bulvių košių – yra puikus. Vis dėlto tiek mėsos, tiek žuvies mums užtenka 100 g per dieną. Savo klientams, kad jie manęs vietoje to kepsnio nesuvalgytų, leidžiu iki 150 g. Bet ne daugiau! Valgyti galima viską, bet būtina atsižvelgti į tai, kas tinka jūsų organizmui, ir net tada maistą riboti.

Faktiškai vien daržoves galima valgyti beveik be saiko.“ Vilniuje ir Kaune esančių natūralios medicinos centrų įkūrėjos teigimu, pavyzdį būtų galima imti iš žirgų – itin sportiški gyvūnai, galintys pasigirti stipriu raumenynu, yra žolėdžiai.

Negalintiems gyventi be cepelinų – gera žinia

Gyvename amžiuje, kai beveik viskam galime rasti pakaitalą ar alternatyvą. Išpopuliarėjusi sveikos mitybos mada į Lietuvos prekybos centrus atnešė ir daugybę ne itin sveikų produktų pakaitalų. „Iš tiesų, be galo džiaugiuosi, kad dabar jau galime rasti sojų, ryžių ar avižų pakaitalų. Nors man tas „baltas vanduo“ – pienas – visai nėra reikalingas, žinau žmonių, kurie negali pradėti dienos be jo stiklinės.

Drąsiai trinkite ryžius ar avižas, užpilkite vandeniu, pagardinkite keliomis uogomis ir mėgaukitės! Tiesa, pirkdami šiuos produktus, pažiūrėkite, ar juose nėra kviečių, kakavos ar saldiklių. Taip pat labai džiaugiuosi ryžių, avižų, žirnių ir kukurūzų miltais – juk patarkavus cukinijos, morkos, svogūno, galime „surišti“ juos ryžių miltais ir mėgautis nuo vaikystės pažįstamais blynais. Šalia net galite įsidėti sojų ar ryžių grietinės!“ – naujomis galimybėmis džiaugiasi gydytoja.

Norintiems sveikai maitintis, bet negalintiems be tradicinių lietuviškų patiekalų, ji pataria išmėginti cepelinus su sojų mėsa ir ryžių grietine ar troškintomis daržovėmis.

Taip pat – balandėlius su daržovėmis, žuvimi ar ryžiais. „Nebijokite eksperimentuoti ir išmėginti įvairius pakaitalus. Taip valgydami savo mėgstamus patiekalus vis dėlto gyvensite sveikai ir džiaugsitės puikia figūra, energija ir gera nuotaika!“ – pakeisti požiūrį į maistą siūlo gydytoja J.Tulčina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.