Kovo 11-ąją apie kūrėjo mirtį socialinio tinklo paskyroje pranešė VDA Mados ir dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė.
„R.I.P. Andrius Sergejenko
Netekome šviesaus, talentingo mūsų gildijos nario. Ilsėkis ramybėje, mielas Andriau, ilgėsimės…
Užuojauta giliausia partnerei ir gyvenimo draugei Kristinai Kalinauskaite“, – rašė profesorė.
Po kurio laiko žinia apie kūrėjo netektį pasirodė ir oficialiame „Kristi Andress“ feisbuko puslapyje. Kaip rašoma pranešime, ketvirtadienį A.Sergejenko gyvybę pasiglemžė sunki liga.
„In Memoriam Andriui Sergejenko: Lietuva neteko iškilaus profesionalo.
Dalinamės skaudžia žinia: ketvirtadienį, kovo 10 dieną, po sunkios ligos užgeso vyriško kostiumo meistras, mados namų „Kristi Andress“ bendraįkūrėjas, dizaineris Andrius Sergejenko.
Nubrėžęs naujas profesionalumo gaires vyriškos mados pasaulyje, į neįtikėtinas aukštumas iškėlęs meistrystės kartelę, atnešęs į Lietuvą Savile Row kultūrą ir filosofiją, savo asmenybe ir visu gyvenimu liudijęs sielos aristokratizmą, Andrius kartu buvo ir milžiniškos vidinės elegancijos, žmogiškos charizmos, šilumos ir šviesos kupinas žmogus, palikęs gilų įspaudą ne tik Lietuvos mados pasaulyje, po visą pasaulį išsibarsčiusiai vyriškos mados žinovų bvendruomenei, bet ir kiekvieno jį pažinojusio atmintyje ir širdyje.
Andrius Sergejenko – antros kartos vyriško klasikinio kostiumo meistras, tęsęs Sergejenko šeimos patirtį, prasidėjusią dar nuo 1976.
2000–2007 m. Andrius meistriškumo sėmėsi iš savo tėčio, Viktoro Sergejenko. 2006 m. padėjo pamatus „KristiAndress“ prekės ženklui.
2009–2010 m. Andrius baigė mokslus profesoriaus Andrew Ramroop įkurtoje Savile Row akademijoje Londone.
2011–2013 m. Andrius – Savile Row Academy dėstytojas.
Andriaus įkurta ateljė Kaune tapo kokybės ir neprilygstamos meistrystės sinonimu, kur buvo siuvami žinovų iš viso pasaulio vertinami rankų darbo kostiumai pagal aukščiausius Savile Row Bespoke asociacijos standartus ir filosofiją.
Celebrate Life – kvietė Andrius, ir tai buvo apie jį: apie jo kvapą gniaužiantį gebėjimą žavėtis gyvenimu, jį jausti, juo mėgautis – ir kurti mažytę šventę aplink save kasdien. Kiekvienam. Ilsėkis ramybėje.
2022 m. kovo 14 d., pirmadienis:
10 val. – 14val. Atsisveikinimas su Andriumi
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje, Žemaičių 31a.Kaunas
12 val. Bičiulių In memoriam Andriui
14 val. Šv. Mišios, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse
Artimųjų prašymu su Andriumi atsisveikinti baltu gėlės žiedu“, – rašoma „Kristi Andress“ pranešime.
Jautrius žodžius Anapilin iškeliavusiam bičiuliui skyrė renginių vedėjas Mantas Kazlauskas.
„Drauge, sielos broli, Sakiau tau, kad esi labai brangus gal kokį 1000 kartų, bet šiandien atrodo, kad to vieno karto vistiek pritrūko.
Apkabinau tave gal milijoną kartų, bet šiandien atrodo, kad vienu kartu būta vis tiek per mažai. Tu visada šypsojaisi, džiaugeisi gyvenimu, skleidei šilumą ir viso to mokei kiekvieną iš mūsų.
Mielas drauge, pas tave buvo tiek stiprybės, kad tau neprilygsta net pasaulio galingiausieji. Prisimenu vaikystę, kai tu pasiėmęs gitarą grojai Kernagio dainą „Kaip gražu miške“. Sėdėjome ir klausėmės. O kai uždainavai, kad šerno viduriai išvirtę ir raitosi riebus žaltys – visi smagiai juokėmės ir prašėme dar! Pakartok! Ir tu kartojai!
Gyvenime tu nemokėjai pasakyti „ne“. Tau buvo svarbu, kad aplink tave būtų laimingi žmonės. Gailiuosi, kad nespėjau paprašyti tavęs pabūti dar šioje žemėje.
Jaučiuosi šiandien savanaudis, nes skauda man labai, kad nebepamatysiu tavo plačios šypsenos, negalėsiu apkabinti daugiau tavęs, daugiau nebegersime „kavytės“ Kauno senamiestyje, daugiau niekada tu negrosi man, mums, visiems gitara.
„Išeinu. Palieku tave. Nepyk“ – greičiausiai pasakytum tu ir plačiai nusišypsojęs užmerktum akis. Myliu“, – rašė M.Kazlauskas.
„Aš – siuvėjas“, – išdidžiai 2011-aisiais lrytas.lt žurnalistams prisistatė Andrius Sergejenko. Visame pasaulyje garsioje Londono Savil gatvėje, kur siuvami rankų darbo kostiumai, tuomet dirbęs ir to paties pavadinimo akademijoje dėstęs vyras tikino: tik Lietuvoje siuvėjo profesija niekinama. O štai Londone tokie meistrai tiesiog nešiojami ant rankų.
Londone centre esančioje, auksine siuvimo meistrystės mylia vadinamoje gatvėje kostiumus siūdinosi legendinis britų politikas Winstonas Churchillis, Trafalgaro mūšyje sužibėjęs lordas Nelsonas, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Harry Trumanas ir karvedys Napoleonas. Neabejingi rankų darbo drabužiams buvo ir dainininkai Michaelas Jacksonas, Frankas Sinatra.
Čia įsikūrę meistrai siuvo uniformas karališkajam britų laivynui ir armijai, grupei „The Beatles“ (šioje gatvėje buvo ir jų biuras). Nors italų dizaineris Giorgio Armani šios gatvės rankų darbo meistrystę pavadino „nevykusia britiška komedija“, ir šiandien Savil gatvėje sulaukiama garsių klientų. Čia kostiumus siūdinosi aktoriai Seanas Connery, Willas Smithas, Russellas Crowe, Keanu Reevesas, Jude’as Law, dainininkas Mickas Jaggeris, dizaineriai Calvinas Kleinas, Manolo Blahnikas.
Tačiau kone labiausiai Savil gatvė gali didžiuotis tokiais klientais kaip Didžiosios Britanijos karališkoji šeima, Omano sultonai, Bahreino karalius Hamadas Isa al-Khalifa.
„Vos pradėjęs domėtis siuvimo amatu svajojau vieną dieną papulti į Savil gatvę. Žinojau, kad tai – galutinė stotelė, kurią galiu pasiekti tik perėjęs šalta ir karšta“, – sakė A.Sergejenko.
Siuvėjas iš Lietuvos nesitikėjo, kad pasieks savo tikslą būdamas toks jaunas. Tačiau būtent jaunatviškas atkaklumas ir nutiesė tiesų kelią į išsvajotąją gatvę.
„Mano tėvas – siuvėjas. Prieš dvylika metų ir aš pradėjau domėtis šiuo amatu ir nuėjau tėvo pėdomis. Tačiau man nepakako to, ką jis man perdavė“, – tuomet pasakojo Andrius.
Baigęs profesinę siuvimo mokyklą A.Sergejenko įstojo į Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetą, stažavosi pagal „Erasmus“ programą Suomijoje.
Grįžęs į Lietuvą jis dirbo su jau šį pasaulį palikusiu Vincentu Zelionka, siuvusiu kostiumus mūsų šalies vadovams. Tačiau net ir buvimas šalia vieno geriausių Lietuvos siuvėjų A.Sergejenkos ambicijų nenumalšino.
Vaikinas nuvyko į Londoną, užėjo į Savil gatvėje esančią ateljė ir pasiteiravo, ar būtų įmanoma čia gauti darbą.
„Buvo labai baisu. Ir į patalpas buvo nedrąsu užeiti. Atrodė, kad peržengti slenkstį gali tik svarbus asmuo“, – prisiminė siuvėjas.
Atsakymas buvo toks, kokio Andrius ir bijojo: darbą čia gauti labai sudėtinga.
„Siuvėjai čia ruošiami nuo mažens. Jie baigia tam tikrą mokyklą, po to – koledžą. Galiausiai stažuojasi Savil gatvėje 5–6 metus ir tik tuomet gauna konkretų darbą ir gali pradėti siekti karjeros“, – prisimenė A.Sergejenko.
Tačiau vyrukas iš Lietuvos rankų nenuleido. Grįžęs namo pasidarė savo darbų aplankalą ir laukė tinkamos akimirkos. Netrukus Lietuvoje įsidarbino vienoje seniausių angliškus audinius audžiančioje kompanijoje „Holand & Sherry“. Ir koks sutapimas – ši kompanija turi savo biurą Savil gatvėje. Įmonės direktorė Andriui davė vieno šioje gatvėje dirbančio profesoriaus kontaktus.
„Parašiau jam laišką apie savo neišsipildžiusią svajonę. Gavau atsakymą: atsiųsk savo darbus. Netrukus pakvietė ir į pokalbį. Pasakė, kad esu nemažai pažengęs, todėl mane priėmė studijuoti į tuomet neseniai atidarytą „Savile Row“ akademiją“, – prisiminė A.Sergejenko.
Andriui buvo sukurta speciali programa. Tačiau studentauti ilgai neteko. Po trijų mėnesių prie jo priėjo profesorius Andrew Ramroopas su pasiūlymu... dėstyti. Dar tris mėnesius A.Sergejenko skyrė technologijoms perprasti, o nuo 2011-ųjų sausio – mokė kitus. Visą interviu su kostiumų kūrėjų galite rasti čia.
