86-erių V.Kulvinsko instagramas prisipildė gražiais prisiminimais: draugai ir artimieji gedi mirusio mokslininko.
„2025-ųjų gruodžio 17 dieną mūsų mylimas „Hippocrates“ bendraįkūrėjas Viktoras Kulvinskas – genialus mokslininkas, dirbęs kartu su Ann Wigmore – patyrė mirtiną kritimą savo nuostabioje rezidencijoje Kosta Rikoje.
Gruodžio 29 d., 7:00 ryto, jis buvo pašauktas Dievo ir visatos. Jis mirė apsuptas mylinčių žmonių. Viktoras iškeliavo be skausmo, išlikdamas savo nuostabioje nuolatinėje ūmaus džiaugsmo ir intelekto būsenoje.
Šis gilus, mylintis, ikoniškas žmogus šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose iškėlė SAVIRŪPOS fakelą aukštai, vesdamas pasaulinį judėjimą į tai, ką šiandien vadiname SVEIKATINGUMU (angl. „WELLNESS“).
Jo įtaka ir vadovavimas pakylėjo mūsų aistrą iki nepajudinamo lygio ir padėjo suformuoti tai, kas esame šiandien.
Gyvenimas atėmė jį iš mūsų per anksti, tačiau esame tikri, kad jis praturtins dangų. Jau galime įsivaizduoti, kaip jis rengia konferencijas angelams.
Prašome skirti akimirką: užmerkite akis, apmąstykite, pasimelskite ar medituokite dėl šios kylančios gėrio sielos. Jo palikimas ir toliau švies sąmoningus žmones ir žadins nušvitimą visuose, kurie jo ieško.
Susiję straipsniai
„Žinių šulinys“ gali atrodyti prarastas... tačiau jo šviesa gyvena mumyse visuose.
Su meile, Anna Maria, Brian Clement ir „hippocratesinst“, – skelbė „Hippocrates“ komanda.
V.Kulvinskas gimė 1939 m. vasario 23 d. Kaune. Po II pasaulinio karo su tėvais emigravo į JAV.
Baigė matematikos studijas Konektikuto universitete, vėliau dėstė matematiką.
Vienas iš „Hippocrates Health Institute“ įkūrėjų. San Diege esėjų bažnyčioje dirbo pastoriumi. 2002 m. atidarė sveiko maisto kulinarijos mokyklą.
2009-aisiais Viktoras Kulvinskas davė interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistei Ritai Stankevičiūtei, kuriame kalbėjo apie maisto kultūrą, sveikatą ir gyvenimą.
Svarbiausia, kad valgis būtų neapdorotas termiškai – taip išsaugomos organizmui naudingos produktų savybės. Produktai gali būti džiovinti, daiginti, mirkyti, smulkinti, malti, fermentuoti – kokie tik nori. Kad tik nebūtų kaitinami aukštesnėje negu 45 laipsnių temperatūroje. Šį mitybos būdą aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasiūliusio V.Kulvinsko knyga „Kaip išlikti XXI amžiuje“ laikoma gyvojo maisto biblija, pagal kurią gyvena šimtai tūkstančių žmonių su Holivudo žvaigždėmis Demi Moore, Uma Thurman ir Woody Harrelsonu priešakyje.
„Čia viskas taip skanu! Paragaukite“, – 2009-aisiais „Žalios sielos“ festivalyje, vykusiame Merilande, lietuviškai su jį kalbinusia žurnaliste pasisveikino V.Kulvinskas ir prisėdo papasakoti, kaip Vilkaviškio apylinkėse augęs kaimiečių vaikas tapo JAV garsenybe.
Tuomet „Žalios sielos“ festivalyje Amerikos lietuvio klausėsi didesnė auditorija nei kitų lektorių.
„Pavalgęs neapdoroto maisto, jauti energijos antplūdį, o ne norą pliumptelėti ant sofos, kaip būna po virto valgio“, – tuomet pabrėžė V.Kulvinskas.
Pateikiame 2009-ųjų interviu.
Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad produktų perdirbimas kenkia organizmui. Tačiau į neapdoroto maisto evangeliją tradicinės sveikos mitybos specialistai žiūri kreivai. Nors niekas nesiginčija, kad valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių yra sveika, bet taip pat kalbama, jog kai kurių maisto produktų gerosios savybės išryškėja tik juos pakaitinus. V.Kulvinskas papurtė galvą: „Nėra nė vieno tokio produkto. Nulis“.
Kaip pavyzdį jis pateikė gyvūnijos pasaulį: „Jame genetiškai paveldimų ligų nėra. O 70 proc. amerikiečių serga nepagydomomis ligomis“. Apie save V.Kulvinskas pasakoja lietuviškai su akcentu, atsiradusiu per šešis dešimtmečius, praleistus JAV, o kalbant apie dietas ir mediciną žodžiai lengviau liejasi anglų kalba. Jis gali ne vieną valandą aiškinti, kodėl virimas ir kepimas sunaikina maistingąsias produkto savybes, kaip aukštoje temperatūroje žūva katalizatoriai, spartinantys organizme vykstančias chemines reakcijas.
Pasaulį nustebinusią išmintį išgirdę Viktoro tėvai turbūt numotų ranka. Netoli Vilkaviškio gyvenę Kazimieras ir Stasė Kulvinskai keturis savo vaikus užaugino maitindami riebiais lietuviškais patiekalais. Žinoma, ne tik jais – suvalkiečių ūkininkų šeima augino daug daržovių, o žiemai raugė kopūstus, agurkus ir džiovino grybus.
Tačiau, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, racionas skurdo. Kai šeima bėgo į Vakarus, rinko uogas ir grybus, o pabėgėlių stovykloje Vokietijoje mito tuo, ką gaudavo. V.Kulvinskui nebuvo nė dešimties, kai jo šeima atplaukė į JAV ir įsikūrė Konektikuto valstijoje.
Tėvai dirbo tabako plantacijose, vėliau gamyklose, kol sugebėjo atidaryti savo kepyklą. „Aš visą laiką kentėjau nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, jaučiau aštrius galvos skausmus. Visa tai – dėl maisto. Prisidėjo ir stresai,“, – pasakojo buvęs vilkaviškietis.
Studijuodamas matematiką universitete V.Kulvinskas pradėjo eksperimentuoti su maistu. Atsisakė mėsos, po to tapo veganu. Eksperimentuojant buvo ir klaidų, kurių jis neslepia. „Taip, aš ilgai sirgau bulimija, – atviravo sveikos gyvensenos guru laikomas žmogus. – Net valgydamas tik neapdorotą maistą, jo prisikimšdavau per daug. Dėl to kildavo galvos skausmai.
Norėdamas, kad palengvėtų, prisiversdavau vemti. Dėl šių sutrikimų vėl buvau pradėjęs kimšti bet kokį maistą“.
Būdamas trisdešimties, Viktoras kasmet net keliolika kartų peršaldavo. Veido odą ir pečius nusėdavo spuogai, slinkdavo plaukai. Dirbdamas matematiku Bostone jis penkerius metus laisvalaikį leido Harvardo medicinos bibliotekoje, ieškodamas geros savijautos paslapties. Ir rado atsakymą – tai neapdorotas maistas.
1975-aisiais išeivis išleido knygą „Kaip išlikti XXI amžiuje“, kur aprašė savo teoriją, kaip taisyklingai paleisti organizmo energijos variklį, pailginti gyvenimą, užkirsti kelią daugybei ligų ir sutrikimų, tarp kurių – priešmenstruacinis sindromas ir vėžys. Per vienerius metus buvo nupirkta 300 tūkst. neapdoroto maisto biblija tapusios knygos egzempliorių.
Kartu su kita Amerikos lietuve Ann Wigmore V.Kulvinskas atidarė Hipokrato sveikatos institutą Floridoje, kuris veikia iki šiol. Atsiradus internetui, informacija apie gyvąjį maistą sprogo, idėjas ištaškydama po pasaulį.
„Mano plaukai ataugo, niekada nesergu ir esu stipresnis bei lankstesnis nei būdamas jaunas. Aš tiek mankštinuosi ir keliauju, kad kitas paskui mane ir nesuspėtų“, – šyptelėjo aštuntąją dešimtį pradėjęs Viktoras ir nusprendė pademonstruoti, ką sugeba. Jis atsisėdo ant žolės, sukryžiavo kojas jogoje praktikuojama lotoso poza ir, pasirėmęs rankomis į žemę, kūną pakėlė į viršų. Ši poza įveikiama net ne visiems daug prakaito treniruotėse išliejusiems žmonėms.
Treniruoti būtina ne tik kūną, bet ir smegenis bei emocijas – tai dar viena Viktoro taisyklė. „Jei neišvalysi savo emocijų, amžinai norėsis maisto, kurį valgai ne todėl, kad to reikia, o norėdamas save nuraminti“, – pabrėžė jis. V.Kulvinskas juokėsi prisiminęs, kaip jaunystėje pats nuolat ką nors kišdavo į burną, ypač tuomet, kai reikėdavo mokytis.
„Velniop valgymą“, – nusprendė lietuvis, kai atsidėjo meditacijai ir taip išmoko atsikratyti nereikalingų dalykų poreikio.
„Kai skrandis prikištas, smegenų galimybės mažėja. Kai tai supratau, mokydamasis visai nustodavau valgyti, – pasakojo judėjimo pradininkas. – Badavimas pagyvina kraujotaką, energija neužkliūva skrandyje, deguonis keliauja į smegenis“.
Viktoras visiškai išsivadavo iš poreikio valgyti tik todėl, kad norisi. „Maistas – gyvenimo degalai, o ne priklausomybė, – sakė lietuvis. – Nepavalgysiu dvi dienas? Na, ir kas! Energijos manyje prikaupta pakankamai.
Svarbiausia – suvartoti pakankamai skysčių“. Vis dėlto balansuoti mitybą svarbu ir laikantis gyvojo maisto dietos. Pavyzdžiui, gyventi maitinantis vien tik vaisiais, pasak V.Kulvinsko, nesveika: „Ir aš tai bandžiau. Dantys pradėjo tirpti, organizme padidėjo rūgštingumas, išsiplovė kalcio, fosforo, magnio atsargos.
Vaisiai skanu, bet juose per daug cukraus, per daug rūgščių, o energijos – ne per daugiausia“. Kaip gyventi be duonos? Kaip paruošti picą be miltų, sūrio ir nepašovus jos į orkaitę? „Viktoras sukūrė visą iki tol nematyto maisto industriją. Iš sėklų išmoko spausti sūrį, pasiūlė patiekalų net iš grikių ir saulėgrąžų lapų“, – pasakojo eilėje prie užkandžių sutikti „Žalios sielos“ festivalio lankytojai.
Štai mėsainį primenantis patiekalas už 12 dolerių – tai sumaltų daržovių, sėklų ir riešutų paplotėliai, tarp kurių pridėta džiovintų, šviežių, maltų daržovių.
Sūris pagamintas iš sumaltų riešutų ir sėklų. Sausainiai po 5 dolerius atrodo kaip įprasti, bet jie – nekepti, sulipdyti iš grūdų, riešutų, vanilės, neperdirbtų kakavos pupelių, o pasaldinti natūraliai saldžiu agavos sirupu. Kad maistas būtų minkštas, jį turi „sukramtyti“ galingas smulkintuvas. Vietoj orkaitės naudojamas džioviklis – švelniai pūsdamas šiltą orą, jis džiovina maistą jo nekepdamas. Norite picos?
Amerikos lietuvis paaiškins, kaip ją daro: „Iš sėmenų padarau paplotėlį ir jį išdžiovinu. Paruošiu padažą iš džiovintų ir šviežių pomidorų, įdedu truputį burokėlių, įpilu acto arba raugintų kopūstų sunkos ir jūros druskos. O ant viršaus užberiu įvairios fermentacijos įvairių sėklų sūrio.
Dar papjaustau daržovių, o jei norisi – patiekiu šiltą!“ Taip, gyvasis maistas gali būti šiltas. Tai nereiškia, kad jis virtas. „Galima viską šildyti, tik ne aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje“, – sakė V.Kulvinskas. Neapdoroto maisto judėjimo tėvas niekada nebuvo grįžęs į gimtinę.
Sako, kad keliauja tik ten, kur yra kviečiamas pasakoti apie šią mitybos filosofiją. „Mielai atskrisčiau ir į Lietuvą“, – šypsosi V.Kulvinskas. Jis purto galvą prisiminęs lietuvišką virtuvę.
Jo nesugundysi bulviniais blynais ar plokštainiu, kad ir kaip tai primintų vaikystę: „Neapdorotas maistas daug skanesnis. Kaip gali pasiilgti valgio, kuris yra mažai maistingas, paverčia tave neveikliu ir dar sukelia ligas? Man svarbi tik energija“. Būdamas septyniasdešimties V.Kulvinskas jaučiasi geriau nei jaunas. „Kai laikaisi tinkamos mitybos ir tinkamo požiūrio į gyvenimą, senėjimas įgauna visai kitą reikšmę. Tu imi jaunėti“, – tuomet šyptelėjo Amerikos lietuvis, sužavėjęs tūkstančius žmonių.