Į gatves išriedėjusi su rožiniu BMW ar šešių durų „Mercedes“ limuzinu Greta visuomet pritraukia būrio smalsuolių akis, tačiau ne daugelis žino, jog tai tik trečdalis visų jaunos moters turimų transporto priemonių.
Kai automobilis ne tik susisiekimo priemonė, bet ir aistra, nutinka visko, todėl kalbėdama apie šį pomėgį Greta neslėpė šypsenos – įvairūs kuriozai, kritinės situacijos ir nesklandumai įgyvenant su mašinomis susijusius projektus jai – nėra naujiena.
„Aistra automobiliams, galima sakyti, lydėjo visą gyvenimą. Jau nuo mažens labai mėgau vairuoti tėčiui ant kelių ar žaislines mašinėles, todėl vieno momento, kai supratau, kad transporto priemonės mane žavi neišskirčiau – tai taip natūraliai lydėjo per visą gyvenimą“, – naujienų portalui Lrytas pasakojo G. Kuliušaitė.
Gimimo dieną švenčianti N. Bunkė – apie uždirbamus pinigus ir tai, kodėl išsikelia iš namo Vilniuje
Vis dėlto mažai kas žino, kad automobiliai Gretai – kur kas daugiau nei išskirtinė stiliaus detalė ar hobis.
Kad transporto priemonės žinomai moteriai reiškia daug, buvo galima suprasti iš pirmų pokalbio minučių, mat Greta užsiminė ir apie kiek kitokią transporto priemonių reikšmę – būtent vairavimas jai padėjo net juodžiausiu gyvenimo momentu.
Susiję straipsniai
– Sakykite, ar automobilio teises įgijote tik sulaukusi pilnametystės? Ar šis procesas jums buvo sklandus, o gal – su kuriozais?
– Automobilio teises įgijau tik sulaukusi pilnametystės. Šis procesas buvo labai sklandus – ir teorijos, ir praktikos egzaminus pavyko išlaikyti iš pirmo karto. Visa šeima tikėjo, kad taip ir bus – turėjau patirties, labai gerai sekėsi, mėgavausi vairavimu, tačiau pasitaiko, kad praktikos egzamino metu koją pakiša jaudulys ar nutinka kitos situacijos, kuomet net geriausiai vairuojantiems nepasiseka.
Nusprendžiau apgauti savo mamą. Ji mane atvežė į Regitrą, išlaikiau egzaminą, tačiau po jo paskambinusi jai suvaidinau, kad apsiverkusi laukiu, kol ji mane pasiims, nes egzamine padariau kritinę klaidą.
Atvykusi ji mane pamatė su didele šypsena ir suprato, kad būta klastos. Mėgavausi teisių laikymo procesu – man tai buvo daug streso turintis laikotarpis, tačiau vairavimas visada leisdavo nusiraminti.
Tiesa, atrodė keista, kaip be tikslo važinėjame ratais ir deginame kurą – teisių laikymosi procesas išmokė, kad vairavimas gali būti tiesiog atsipalaidavimas. Bent jau Šiauliuose – Vilniuje, stovint kamštyje, nežinau, kiek to atsipalaidavimo yra...
– Socialiniuose tinkluose vis dalijatės išskirtiniais savo automobiliais, tačiau gal prisimenate pirmą savo mašiną? Kokia ji buvo, gal su ja patirta net nuotykių?
– Savo pirmą automobilį prisimenu labai gerai – vis dar jį turiu. Su juo turiu ir įdomių planų – iki šiol jis pats mylimiausiais. Tai BMW E39 – liaudiškai vadinama „slyva“. Automobilį gavau, kai man buvo septyniolika.
Kadangi automobilis buvo galimybė atsipalaiduoti, pabėgti, su juo turiu labai daug prisiminimų. Sunkiu momentu klausydavau muzikos per braškantį moduliatorių, nuvažiavusi į ramią vietą gulėdavau nusilenkusi sėdynę ir žiūrėdavau į lubas... Esu net tušinuku jas aprašinėjusi – man tai buvo lyg dienoraštis.
Su automobiliu labai susidraugavau ir psichologiškai jis man išliko, kai saugi vieta.
Daugeliui automobiliais nusimanančių vyrų kildavo klausimas, kodėl taip myliu šią mašiną. Iš tiesų ją šlovindavau – ji buvo mano geriausia draugė, net kilimą pasigaminau. Būdama aštuoniolikos važinėjau su LOVE (liet. meilė) numeriais. Jie buvo brangesni už patį automobilį, bet buvo tokia emocija – kitaip būti net negalėjo.
– Dabar turite ne vieną išskirtinį automobilį. Sakykite, kaip jie atkeliavo į jūsų kiemą, kaip juos išsirinkote? Ir kuo kiekvienas jų jums svarbus?
– Šiuo metu turiu šešis automobilius. Vienas jų – rožinis BMW. Šis automobilis buvo ilgai planuotas ir lauktas projektas. Jo paiešką buvau paskelbusi net kartu su sekėjais – ieškojau reikiamo modelio automobilio, kad galėčiau įgyvendinti planus.
Galų gale, automobilį rado su vaikinai, jį nupirko, padėjo su darbais. Procesas buvo labai ilgai. Tai buvo ilgas projektas, kuris reikalavo daug jėgų ir finansų – visai nesitikėjau, kad bus taip brangu, kad mane taip apgaudinės, kad taip ilgai užtruks ir kad toks yra automobilių pasaulis, kai viską darai ne savo rankomis.
Šis automobilis vizualiai labiausiai atitinka mano stilių, yra labiausiai prižiūrėtas bei išbaigtas. Taip pat jį mėgsta internautai, o vaizdo įrašai patinka net žmonėms iš Holivudo.
Iš savo klaidų stengiausi mokytis, todėl su kitais projektais elgiuosi. Pavyzdžiui, dabar turiu Mercedes limuziną. Jį įsigijau visai neplanuotai – tai nebuvo mano svajonių automobilis, tačiau jį nupirko mano tėtis, o aš iš jo. Jis buvo juokingas, nematytas, išskirtinis, važiuoja maloniai, todėl laikau jį išskirtiniu savo kolekcijos eksponatu.
Dar turiu BMW E24, šeštuką. Tai – labai seniai išsvajotas kėbulas. Su ja įsivėliau į kuriozą. Nuvežus meistrui pažiūrėti jos būklę ir paremontuoti, gavau 5500 eurų sąskaita už vieną remontą. Buvau stipriai apgauta, bet gyveni ir mokaisi.
Mano kolekcijoje ir BMW E36 M3 kabrioletas. Tai – galingiausias mano automobilis – labai jaunatviškas, labai vasariškas, labai laukiu jį išsitraukti. Jį restauruoju maksimaliai, keičiu visas detales, perdažiau.
Ir paskutinis – Cadillac DeVille. Pirmas amerikietiškas automobilis, kurį nusipirkau prieš pora metų ir dar nieko nepradėjau daryti. Norisi padaryti labai stilingą senovinį automobilį, bet dar niekaip neprieinu.
– Ar mieste praeivių akys krypsta į jūsų automobilius ir kaip reaguojate? Visgi, tokių transporto priemonių kasdien daugelis nesutinka.
– Mieste praeivių akys į mano automobilius krypsta labai dažnai. Labai matau, kad juos fotografuoja net pravažiuojantys žmonės. Pasitaiko, kad juos įamžina ir socialiniuose tinkluose pasidalija net žinomi žmonės. Man tai labai patinka. Mėgstu išsiskirti, sugalvoti ką nors unikalaus.
Tiesa, komentarų būna įvairių. Internete pasitaiko frazių, jog tam tikra spalva nudažiusi automobilį jį sugadinau. Tačiau tai – tik važinėjantis metalas. Kažkuo jis gali patapti tik pridėjus ranką ir meilės.
Norėjau iš automobilių padaryti dalį savęs, todėl rožinis BMW mane atspindi tobulai. Su gangsteriškais ratais, tačiau mielos spalvos ir su mielais numeriais IN LOVE – tai mielumo ir agresijos mišinys.
– O jei galėtumėte rinktis bet kokį svajonių automobilį, koks jis būtų?
– Mano svajonių automobilis – Lamborghini Countach. Vizualiai man tai vienas gražiausių kūrinių. Šiuo metu žiūriu į jo lego dėlionę ir suprantu, kad tai ikoniškas, filmuose įvertintas modelis. Man labai patinka senesni automobiliai, jų dizainai malonesni ne tik akiai, bet ir širdžiai.
Jis klasiškas, išskirtinis, truputį turintis ateiviškumo ir keistų formų. Man tai gražiausia, kas važinėja gatvėse. O naujausi, super greiti automobiliai manęs niekada taip nežavės. Atrodo, dabar sunku pranokti tai, kas buvo sukurta. Seniau tai buvo labai drąsūs pareiškimai.
– Kokia esate vairuotoja? Rami – ar ta, kuri daug kantrybės su kliudančiais eisimą neturi?
– Esu iš ramiausių vairuotojų. Tačiau jei vairuoju greičiau ar agresyviau, stengiuosi stipriai susikoncentruoti į kelią. Kartais net įsivaizduoju, kad esu Japonijoje ir dalyvauju gatvės lenktynėse (šypsosi).
Tačiau mėgstu ir užsisvajoti kamščiuose – ramiai pasiklausti tinklalaidžių ar muzikos, pasimėgauti buvimu automobilyje.
– Kas jus labiausiai erzina kelyje? Ar dažnai susiduriate su nemandagiais vairuotojais?
– Gyvenant Vilniuje kelyje labiausiai erzina kamščiai. Norisi jų išvengti... Taip pat labai nepatinka, kai esme ką nors įleidžiu, o tas žmogus nepadėkoja. Laikausi nuomonės, kad eisme gali padaryti didžiausią nesąmonę, tačiau užtenka pakelti ranką. Visada taip darau pati, suklydusi net nusiunčiu bučinuką ar širdelę. Tą pačią sekundę gali atleisti bet ką, jei kitas parodo kaltės prisiėmimą.
Norėtųsi, kad ta kultūra vadovautųsi visi – tada kelyje būtų geresnė nuotaika.
– Ar kada nors susidūrėte su juokinga ar absurdiška situacija kelyje?
– Turbūt jų buvo tiek daug, kad net nežinau, kurią pasakoti. Tiek įdomiu nutikimų su pareigūnais, kur visus kartus jie man pasirodė labai žmogiški ir supratingi, tiek nemažai yra pavedę automobiliai...
Mėgstu seną klasiką, tad bevažiuojant sugesti man yra norma... Yra pasitaikę, kad per pūgą sunkvežimis nematė mūsų ant kelio ir išstūmė į griovį. Tačiau draugui pavyko išvairuoti automobilį slystant pusiau grioviu.
Yra tekę ir vienai autostradoj pilnai užgesusį ir sustojusį automobilį stumti iš kelio... Daug smagių įvykių, daug smagių kuriozų, ačiū Dievui mažai nelaimių, kurios apkartintu šį malonumą.
– O kas šioje srityje toliau? Gal mintys jau sukasi naujas automobilio projektas?
– Konkrečių planų naujiems automobiliams nėra. Labai norisi pasibaigti jau pradėtus projektus. Turiu ryškų, vasarišką automobilį – greičiausią ir galingiausią. Jį turėjo Lietuvoje ne kaip pagarsėjęs žmogus, todėl nors daug metų prie jo dirbame, tikiuosi jau vasarą galėsiu juo pasimėgauti.