Pasak D. Bosas, pasikeitus teisės aktams sutuoktiniams buvo nurodyta rasti kitą vietą gyvūnams, o to nepadarius – juos nugaišinti. Kalbama apie tris lokius ir septynias lūšis.
D. Bosas teigimu, susirašinėjimas su atsakingomis institucijomis vyksta jau kurį laiką, tačiau paskutiniame gautame rašte išdėstytas reikalavimas šeimą pribloškė. Visą Dainos pasakojimą galite rasti čia.
Naujienų portalas Lrytas susisiekė su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriumi. Jie sutiko atsakyti į klausimus.
Susiję straipsniai
– Ar galite patvirtinti, kad gyvūnų savininkams buvo pateiktas toks reikalavimas? Koks tikslus jo turinys ir teisinis pagrindas?
– Aplinkos apsaugos departamentas nėra nurodęs ŽŪB „Aglaura“ gyvūnų nužudyti ar nugaišinti. Pagrindinis Departamento reikalavimas – užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai būtų laikomi teisės aktų ir jų biologinių poreikių reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
2026 m. sausio 21 d. Departamentas bendrovei davė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pašalinti nustatytus pažeidimus – sutvarkyti ir išplėsti gyvūnų laikymo infrastruktūrą bei užtikrinti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus minimalius lokių ir lūšių laikymo reikalavimus, įskaitant minimalius lauko aptvarų plotus, atskyrimo patalpas ir slėptuves. Bendrovė šio privalomojo nurodymo neįvykdė.
Užfiksavęs privalomojo nurodymo neįvykdymą, Departamentas pradėjo leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą ir 2026 m. liepos 29 d. oficialiai įspėjo bendrovę, nustatydamas pirminį 10 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Bendrovės prašymu 2026 m. rugpjūčio 7 d. šis terminas vieną kartą buvo pratęstas 15 kalendorinių dienų – iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. imtinai.
2026 m. rugpjūčio 18 d. bendrovė pateikė pakartotinį prašymą dar kartą pratęsti terminą. Departamentas šį prašymą atmetė, nes Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įspėjimo įvykdymo terminas leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas tik vieną kartą.
Atsakyme bendrovei Departamentas taip pat informavo apie tolesnę teisės aktuose nustatytą procedūrą ir nurodė Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 14 dalies nuostatą, kuri būtų taikoma, jeigu Aplinkos apsaugos agentūra priimtų sprendimą panaikinti leidimo galiojimą.
Šiuo metu ŽŪB „Aglaura“ išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus yra galiojantis, sprendimas dėl jo panaikinimo nėra priimtas. Departamento reikalavimas subjektui buvo ir išlieka pašalinti nustatytus pažeidimus ir užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias gyvūnų laikymo sąlygas.
– Ar gyvūnų nugaišinimas iš tiesų nurodytas kaip vienas galimų sprendimų? Jei taip, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl būtų taikoma tokia priemonė?
– Nugaišinimas yra viena iš Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme numatytų alternatyvų tuo atveju, jeigu būtų panaikintas leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas. Tačiau tai nėra Departamento nurodymas ar reikalavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 14 dalį, jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.
Sprendimą iš įstatyme numatytų alternatyvų priima gyvūnų savininkas.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme gyvūno nugaišinimas apibrėžiamas kaip gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais. Šią procedūrą gali atlikti licencijuotas veterinarijos gydytojas, pavyzdžiui, siekiant nutraukti sergančio gyvūno kančias arba kai savininkas nebegali suteikti gyvūnui reikiamos priežiūros, yra išnaudojęs galimybes jį perduoti kitam asmeniui ir pats kreipiasi į veterinarijos gydytoją.
Pažymėtina, kad šiuo metu ŽŪB „Aglaura“ leidimas galioja, todėl Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 14 dalyje numatytas 30 kalendorinių dienų terminas nėra prasidėjęs.
– D. Bosas teigia, kad lokiai ir lūšys gimė dar iki įsigaliojant naujiems reikalavimams. Kodėl jiems negalėtų būti leista nugyventi likusio gyvenimo dabartiniuose voljeruose?
– Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 15 punktas leidžia savininkui, teisėtai įgijusiam gyvūnus prieš įsigaliojant laikymo ribojimams, juos išlaikyti iki natūralios mirties, užtikrinant, kad jie nesiveistų. Tačiau ši išlyga neatleidžia savininko nuo pareigos užtikrinti teisės aktuose nustatytas minimalias gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygas.
Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
Naujiems gyvūnų gerovės ir infrastruktūros reikalavimams įgyvendinti buvo nustatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuris pasibaigė 2025 m. gegužės 1 d. Apie pasikeisiančius reikalavimus ūkio subjektas buvo informuotas dar 2024 metais.
Patikrinimų metu nustatyta, kad trys rudieji lokiai laikomi 403 m² ploto aptvare, nors trims lokiams nustatytas minimalus plotas yra 1100 m². Taip pat nustatyta kitų lokių ir lūšių laikymo infrastruktūros neatitikimų.
Todėl galimybė laikyti gyvūnus iki jų natūralios mirties neatleidžia jų laikytojo nuo pareigos visą gyvūnų laikymo laikotarpį užtikrinti teisės aktų reikalavimus ir jų biologinius poreikius atitinkančias sąlygas.
– Ar departamentas tikrino šių gyvūnų laikymo sąlygas ir sveikatos būklę? Ar buvo nustatyta gyvūnų gerovės pažeidimų?
– Departamentas vykdė planinius ir neplaninius ŽŪB „Aglaura“ laukinių gyvūnų laikymo sąlygų patikrinimus, kurių metu buvo nustatyta pažeidimų.
Rudųjų lokių aptvaro plotas yra 403 m², nors trims lokiams nustatytas minimalus 1100 m² plotas. Tvora yra 2,7 m aukščio vietoje reikalaujamų 4 m, nėra reikalaujamo pasvirimo į vidų. Lokiams įrengta viena vidaus patalpa nėra maskuota, nėra įrengtų atskirų būdų kiekvienam gyvūnui, trūksta vizualinių barjerų, praturtinimo priemonių ir privalomos gyvūnų atskyrimo patalpos. Dėl netinkamo drenažo vandens telkinys užlieja didžiąją aptvaro dalį.
Paprastųjų lūšių aptvaruose taip pat nustatyta gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų: tvora neatitinka nustatytų aukščio reikalavimų, slėptuvės yra sulūžusios, nemaskuotos ir pastatytos tiesiai ant grunto, nėra privalomos elektros užtvaros ir reikalavimus atitinkančios atskyrimo patalpos.
Dėl patikrinimo metu nustatytų laukinių gyvūnų laikymo pažeidimų bendrovei buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Bendrovė šį nutarimą apskundė, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi iš esmės patvirtino Departamento sprendimo teisėtumą – paliko galioti konstatuotų pažeidimų faktą ir reikalavimų pagrįstumą.
– Ar departamentas padėjo arba ketina padėti surasti Lietuvoje ar užsienyje veikiančią įstaigą, galinčią priimti šiuos gyvūnus? Ar savininkams buvo pasiūlyta konkreti vieta?
– Departamentas pagal savo kompetenciją teikia metodinę pagalbą ir konsultacijas. Departamento žiniomis bendrovė kreipėsi į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą dėl gyvūnų perdavimo dovanojimo būdu, tačiau gavo atsakymą, kad įstaiga šiuo metu fiziškai negali priimti tokio skaičiaus stambiųjų plėšrūnų. Dėl tikslios informacijos rekomenduojame kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą.
Bendrovė 2026 m. liepos 30 d., rugpjūčio 5 d. ir rugpjūčio 19 d. Departamentui pateiktuose raštuose nurodė, kad atsisako rudųjų lokių ir paprastųjų lūšių laikymo veiklos ir savo iniciatyva ieško šiems gyvūnams naujų laikytojų.
Šiuo metu rengiami dokumentai septynių paprastųjų lūšių perkėlimui į gyvūnų laikymo įstaigą užsienyje. Departamentas šį procesą palaiko.
Turimais duomenimis, trims rudiesiems lokiams tinkama vieta šiuo metu nėra surasta, tačiau kompetentingos institucijos teikia informaciją apie galimus laikytojus.
– Kaip savininkai turėtų įvykdyti reikalavimą perduoti gyvūnus, jeigu, kaip teigia D. Bosas, nė viena tinkamas sąlygas turinti įstaiga nesutinka jų priimti?
– Departamentas nėra pateikęs bendrovei reikalavimo perduoti gyvūnus. Departamento reikalavimas yra pašalinti nustatytus gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus ir užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias sąlygas.
Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 36 punktą, laukinių gyvūnų perkėlimą, perdavimą, transportavimą bei su tuo susijusias išlaidas ir riziką prisiima gyvūnų savininkas. Jeigu Lietuvoje nėra kitų laikytojų, galinčių priimti stambiuosius plėšrūnus, savininkas gali ieškoti teisę ir tinkamas sąlygas juos laikyti turinčių asmenų ar specializuotų įstaigų užsienyje.
ŽŪB „Aglaura“ yra pasirinkusi gyvūnų perdavimo kelią ir šiuo metu rengia dokumentus septynių paprastųjų lūšių perkėlimui į gyvūnų laikymo įstaigą užsienyje.
– D. Bosas tvirtina, kad įmonei kasdien skiriamos 300 ir 900 eurų siekiančios baudos. Ar ši informacija teisinga? Už kokius pažeidimus, nuo kada ir kokio dydžio sankcijos taikomos?
– Kadangi 2026 m. sausio 21 d. duotas privalomasis nurodymas iki nustatyto termino nebuvo įvykdytas, jo priverstinio vykdymo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka perėmė antstolis. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti taikomos poveikio priemonės, įskaitant periodines baudas už privalomojo nurodymo nevykdymą.
Be to, už laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus teisės aktuose numatyta administracinė atsakomybė. Pagal pateiktą medžiagą, juridiniam asmeniui pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 122³ straipsnio 5 dalį laukinių gyvūnų laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo 500 iki 2 000 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 700 iki 5 000 eurų.
Atsakingam asmeniui pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį gali būti skiriama bauda nuo 90 iki 1 800 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 400 iki 3 000 eurų.
– Koks terminas suteiktas gyvūnams perduoti ir kas nutiks, jeigu iki jo nepavyks rasti juos galinčios priimti vietos?
– Šiuo metu terminas gyvūnams perduoti nėra prasidėjęs, nes ŽŪB „Aglaura“ išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas nėra panaikintas.
Departamentas kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo galiojimo panaikinimo, tačiau sprendimas šiuo metu nėra priimtas.
Jeigu leidimo galiojimas būtų panaikintas, pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 14 dalį nuo sprendimo priėmimo būtų pradėtas skaičiuoti 30 kalendorinių dienų terminas. Per jį laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas juos laikyti, arba nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.
Šiuo metu bendrovė pati ieško naujų laikytojų ir rengia dokumentus septynių paprastųjų lūšių perkėlimui į gyvūnų laikymo įstaigą užsienyje.
– Anksčiau „Gamtos perle“ laikytiems vilkams, D. Bosas teigimu, buvo leista ten nugyventi iki natūralios mirties. Kuo dabartinė lokių ir lūšių situacija skiriasi nuo minimo vilkų atvejo?
– Departamento turimi duomenys nepatvirtina, kad vilkams buvo suteikta išimtis ir leista juos laikyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Visiems laikomiems laukiniams gyvūnams taikomi teisės aktuose nustatyti saugumo ir gerovės reikalavimai.
Privalomuoju nurodymu bendrovė buvo įpareigota pašalinti ir pilkųjų vilkų (Canis lupus) aptvare nustatytus pažeidimus – įrengti reikalavimus atitinkančio aukščio ir pasvirimo tvorą bei įkasti aptvaro perimetro tinklą ne mažiau kaip 1 m gylyje, užtikrinant apsaugą nuo gyvūnų išsikasimo ir ištrūkimo. Aptvare taip pat stovėjo apleistas, nesaugus ir avarinės būklės medinis namas.
Vilkai šioje teritorijoje šiuo metu nebelaikomi. Du vilkai nugaišo 2026 m. kovo 3 d., praėjus kelioms savaitėms po to, kai bendrovei buvo įteiktas privalomasis nurodymas.
Taigi vilkų laikymo reikalavimų kontrolė buvo nutraukta dėl gyvūnų nugaišimo, o ne dėl to, kad Departamentas būtų suteikęs išimtį ir leidęs juos laikyti reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis iki natūralios mirties.
– Koks sprendimas šioje situacijoje, Departamento vertinimu, geriausiai užtikrintų gyvūnų gerovę?
– Gyvūnų gerovę šioje situacijoje užtikrintų jų laikymas teisės aktų nustatytus reikalavimus ir gyvūnų biologinius, fiziologinius bei etologinius poreikius atitinkančiomis sąlygomis arba saugus jų perkėlimas pas kitą laikytoją Lietuvoje ar užsienyje, galintį tokias sąlygas užtikrinti.
Bendrovė oficialiuose Departamentui pateiktuose raštuose yra nurodžiusi, kad atsisako rudųjų lokių ir paprastųjų lūšių laikymo veiklos ir ieško šiems gyvūnams naujų laikytojų. Šiuo metu derinamas septynių paprastųjų lūšių išvežimas į užsienį, tačiau gyvūnai iš teritorijos dar nėra išvežti. Trims rudiesiems lokiams tinkama vieta šiuo metu nėra surasta, tačiau, Departamento turimais duomenimis, kompetentingos institucijos teikia informaciją apie galimus laikytojus.
Iki gyvūnų perkėlimo jiems turi būti užtikrinamos teisės aktų reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos.