Bet šis kartas kitoks. Dabar galutinai nusprendžiau nutraukti santykius, kurie veda į niekur. Pasidarė tikrai gėda apgaudinėti bei gaišinti vienišą vyrą, nes žinau – mūsų bendravimas yra tik žaidimas, eksperimentas. Nuo pačios pradžios iki pabaigos. Man net keista, kad mano virtualus draugas maždaug metus to nesuprato, nors aš iš karto jį įspėjau, kad esu melagė.
Kam reikėjo to žaidimo?
Niekada neturėjau virtualaus bendravimo patirties su kitos lyties atstovais. Buvo smalsu, kaip tai atrodo. Be to, rūpėjo atkeršyti neištikimam vyrui. Galvojau, susirasiu kitą vyrą ir... Gaila nepavyko.
Susirašinėdama su nauju virtualiu draugu supratau, kad jis ne tas, su kuriuo galėčiau įvykdyti keršto planą. Tačiau bendravimo vis tiek nenutraukiau. Nugalėjo smalsumas ir noras patyrinėti vyrišką psichologiją. Žinau, kad skamba žiauriai. Bet tai tiesa.
Beje, tyrinėdama visai nesusimąsčiau, kur tai gali nuvesti. Vyras, su kuriuo susipažinau, netikėtai atsivėrė, ir man pasidarė jo gaila. O gailint norėjosi atsilyginti tuo pačiu – atvirumu. Ir aš tai padariau. Rašiau viską, ką galvojau. Jaučiu, tai man kada nors dar atsirūgs. Tačiau raminu save tuo, kad virtualus draugas nežino nei mano pavardes, nei gyvenamosios vietos ir negalės pakenkti. O va aš tai žinau... Jis pasidalino.
Vienu metu buvau suabejojusi, ar verta rašyti šį laišką. Bet vėliau, atmetusi visas abejones, nutariau – reikia. Nieko blogo neatsitiks. Kaip tik pagerės. Gal mano virtualus draugas perskaitys mano laišką ir pagaliau atsimerks. O atsimerkęs pradės gyvenimą iš naujo. Jam dar ne vėlu.
Taigi, papasakosiu, kodėl jam nepavyko. Tegul kiti vyrai pamato ir pasimoko iš svetimų klaidų. Tegul visi kartu padaro atitinkamas išvadas, pasitaiso ir pagaliau atranda gyvenimo džiaugsmą.
Taigi, pirmoji klaida.
Jeigu moteris, ilgai bendraudama su jumis (virtualiai ar ne), nepasako savo tikro vardo ir pavardės, adreso, nekalba apie savo asmeninį gyvenimą, vengia dažniau susitikti, žinokite, kad į jus rimtai nežiūrima arba jūs jai nepatinkate.
Supratę tai, nerašykite jai, negaiškite brangaus laiko, neatviraukite, nesižeminkite, neturėkite vilčių, kad galite ją perkalbėti arba įkalbėti neįpareigojančiam seksui.
Atminkite, suaugusi moteris jam „pasirašo“ savo noru ir beveik iš karto. O jeigu „nepasirašo“, bet vistiek bendrauja, žinokite – tai daro tik todėl, kad jai liūdna, nuobodu, neturi ką veikti, galbūt dėl noro paerzinti, išsikalbėti arba psichologiškai išsikrauti. Tai pagerina jos nuotaiką ir santykius šeimoje, jeigu ji tokią turi.
Antroji klaida.
Beje, būtent dėl šios klaidos niekada ir negalėčiau pradėti su vyru rimtų santykių.
Man nepatinka klausytis vyrų pasakojimų apie jų buvusias ir esamas drauges bei žmonas. Mano virtualus draugas nuolat gyrėsi, koks jis yra fainas, kiek daug moterų jo nori – kaimynės, bendradarbės ir šiaip geros pažįstamos.
Matyt, norėjo pasirodyti tokiu alfa patinu, nuo kurio žavesio visos aplinkui esančios moterys tiesiog tirpsta. Kur gi ne. Tirpsta, tirpsta, bet vis neištirpsta...
Trečioji klaida.
Vyrai, nepasakokite moteriai, kaip baisiai mylite savo mamą ir kokia ji jums svarbi. Meilė mamai, be abejo, gražus dalykas. Tačiau ne tada, kai bandote padaryti įspūdį.
Mane tikrai atbaido suaugę vyrai, kurie vos susipažinę dažnai mini žodį „mama“. Nejaugi R... nesupranti, kad taip besielgdamas atrodei kvailai ir nevyriškai?
Ketvirtoji klaida.
Niekada nekalbėkite apie tai, kokia šauni buvo jūsų buvusi santuoka, kokia ji svarbi ir kad jūs jos niekada nepamiršite. Taip pat nekaltinkite savo buvusių žmonų ir neteisinkite save. Vis tiek niekas nepatikės. Gerų vyrų žmonos nepalieka.
Taip pat nerodykite buvusiųjų nuotraukų, jų dabartinių vyrų ar sugyventinių nuotraukų ir ypač vaizdo įrašų. Mano virtualus draugas baisiai suklydo.
Tarp daugybes kitų man atsiustų nuotraukų radau vieną, kurioje pavaizduota sunkiai serganti jo buvusi žmona – nuotraukoje ji gulėjo reanimacijos palatoje. Taip pat gavau video, kuriame ji nufilmuota neblaivi. Net pakraupau tada.
Matote, moterys, ką išsiskyrę vyrai daro? Į kairę ir į dešinę dalija jūsų asmeninio gyvenimo akimirkas! Ir nelabai gražias! Ir man teko garbė visa tai pamatyti! Ir su tuo dabar turiu gyventi!
Ir paskutinė – esminė klaida.
Niekada nesakykite, kad jus nesiruošiate keisti savo gyvenimo būdo ir nenorite dėl nieko aukotis, nes norite išlikti savimi. Taip pat, svajodami gyventi kartu, nepretenduokite į moters pinigus ir nedrauskite jai remti ir išlaikyti pačiai savo vaikų iš ankstesnės santuokos, nors ir kokie suaugę jie būtų.
Mano virtualus draugas nuolat kartojo: „Jeigu mes kada susidėtume, tavo vaikai privalėtų rūpintis savimi patys“...
Kas su tokiu vyru norėtų gyventi? Kuri moteris galėtų „dėti“ ant savo vaikų? Aišku, jokia.
Pabaigoje noriu padėkoti savo buvusiam virtualiam draugui už ilgą bendravimą ir gerą pamoką. Aš dabar tikrai žinau, kokio vyro norėčiau, o kokio – nė už ką.
Ir labai prašau man atleisti už šį nelabai malonų, bet būtiną laišką, bei palinkėti jam ir panašiems vyrams pasitaisyti ir pagaliau sutikti tą, dėl kuriuos norėtųsi ne tik pasikeisti, bet ir kalnus nuversti.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2015 metų lapkričio 22 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
