Ką jūs jaučiate, kai matote benamius gatvėje? Dėl ko ir už ką meldžiatės prieš naktį? Ką jaučiate, kai žiūrite į veidrodį su vardiniu kostiumėliu, kai kiti, ne dėl savo kaltės neturi už ką duonos nusipirkti? O gal didžiuojatės savimi?
Ką jaučiate, kai tada, kai jūs ilsitės, dalis iš mūsų verkia? Kaip galite svajoti, kai dalis mūsų gerbiamų karininkų mamų neturi galimybės ištarti sūnui paskutinio „Sudie“?
Ar išdrįstumėte nuoširdžiai pažiūrėti mums visiems į akis ir pasakyti, kad ateis geresnis rytojus? Kodėl? Kodėl taip yra?
Ką jūs jaučiate, kai esate svarbiausias žmogus Lietuvoje, kai, atrodo, galėtumėte kažką pakeisti, tačiau tai - ne jūsų valioje? Kai esate suvaržyta?
Kodėl sakote, kad vaikais visada yra pasirūpinama, kai dažniausiai vaikų teisės ir kitos valstybinės institucijos dirba pasitelkdami ne protą, logiką ar vaikų jausmus, pasakojimus, bet kyšio dydį iš kurios nors tai šalies? Ar tai jums nėra žinoma?
Visada lengviau tiesiog užsimerkti...
Bet jei jūs būtumėte su manimi ir mes būtume tiesiog paprasti žmonės, ką man tada jūs pasakytumėte?
Kaip galite leisti Seimo nariams tvirtinti, kad homoseksualai - ne žmonės, juos reikia naikinti ir jie turi psichologinę ligą? Kaip galite leisti Bažnyčiai taip atvirai deklaruoti, kad homoseksualai negali sudaryti šeimos? Kad jie nėra normalūs ir negali būti pripažįstami visuomenės? Negi, ponia, jūs tai laikote tolerancija? Ar toks dalykas, kaip homofobija, gali būti toleruojamas? O gal kartais reikėtų gydyti tuos, kurie bijo netradicinės orientacijos žmonių ir juos smerkia? Ir nors žinau, kad Bažnyčia ir valstybė - tai dvi, viena nuo kitos mažai priklausomos institucijos, tačiau tai vyksta Jūsų valstybėje.
Kodėl, kai vyksta įvairūs ir žiaurūs susidorojimai su žmonėmis, išsiskyrusiais iš mūsų pilkos masės, jūs nieko nesakote?
Ar žinote pasakymą - tylėjimas reiškia pritarimą?
Ir paskutinis dalykas, Gerb. Prezidente, jei žinotumėte, kad už kiekvieną savo įkvėpimą jums neteks atsakyti, ką tada pasakytumėte mums, tautiečiams, savo rinkėjams? Ką jūs jiems pasakytumėte, kaip pasiteisintumėte? Ar gailitės kokių nors savo sprendimų, ar norėtumėt atsukti laiką atgal?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
