Bijo šeimos švenčių
Pagalvokit, ar jums patiktų, jeigu prie giminės stalo visi pradėtų mokyti, kaip kenkia cukrus? Visą šventę girdėtumėt klausimus, kodėl valgote tortą, siūlymus atsisakyti cukraus į kavą ir moralus, kaip susižalosite sveikatą su tuo cukrumi.
Ar patiktų, jeigu jūsų vaikas valgytų sveikai, o mokykloje jam valgyklos darbuotoja vis kištų paragauti čipsų? Patiktų, jeigu tai, kaip su šeima maitinatės, prilygintų nusikaltimui prieš vaiką ir pranašautų: „Kai vaikas atsidurs ligoninėje, tada žinosi“?
Ne? Tai nepatinka ir mums. O vyksta labai panašiai. Šeimos švenčių bijau dėl nesibaigiančių moralų, skatinimų paragauti mėsytės, nesąmonių, neva lašinukas tai ne mėsa ir pajuokų. Žemas lygis, kai tetulė po stalu bando vaikui perduoti sasyską.
Dėl vaiko aštriausiai reaguoja tie, kurie neturi jokių realių duomenų apie veganizmo poveikį organizmui. Baisiausias puolimas prasidėjo po istorijos, kai žiniasklaidoje buvo aprašytas kūdikio patekimas į ligoninę ir jo sveikatos problemos susietos su veganišku mamos gyvenimo būdu.
Darom kraujo tyrimus, vaikas sveikas, mes sveiki. Kertinis mane mokančių kitaip gyventi argumentas: „Bet vaikas verkia mėsos, jam reikia!“ Viešpatie Dieve. Vaikas verkia ir „Kinder“ kiaušinių – ar kasdien juos perkate? Kad tik neverktų?
Tapo motina siaubūne
Kai prie kitų, mėsėdžių, šeimos narių vaikas įkyriai prašo mėsos arba apsiašaroja, kodėl pusbroliams galima, o jam ne – švelniai aiškinu, mokau, bet neleidžiu. Kaip tik panašiai įvyko per vyrų dieną. Šeimos vyrai sugalvojo švęsti, nes na, juk proga! Susirinkome visi gamtoje, buvo labai smagu.
Aišku, buvo norinčių ir kepsninėje mėsos išsikepti. Ok, aš nekomentuoju, kaip kiti gyvena, ne mano reikalas. Vaikui ir sau buvome pasiėmę įvairių alternatyvių maistų ir užkandžių. Bet vaikui norisi, kvepia, jis nesupranta. Kilo nervas, nedidelis konfliktas, paskui nuraminau vaiką, išsprendėme. Bet o ne – giminės pamatė jo pykčio ašaras (na, kuriam vaikui užsiožiavus nebūna?). Ir viskas, kitų akyse aš – motina siaubūnė.
Ar duotumėt savo vaikams gerti indų ploviklį, jei verktų? Alkoholį? Rūkyti? Kai sužinai apie gyvulinę mitybą tiek, kiek sužinojome mes, ranka nekyla nuodyti savo vaiko.
Veganais esame dar tik metus, bet neįtikėtinais pokyčiais džiaugiamės kiekvieną dieną. Ir maži sunkumai nekelia didelių problemų. Paaiškinti vaikui, kodėl yra taip, o ne kitaip, nesunku, kai tai darai dėl aukštesnio tikslo.
Noriu būti sveika, noriu sveikatos savo brangiausiam žmogui – vaikui. Ir dirbtinis rūkytų sasyskų skonis su meile neturi nieko bendra. Būtų malonu, jeigu išmoktume trupučio tolerancijos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
