Močiutė vis baimingai šūkčioja: „Atsargiai!“, mat anūkėlis vis pavojingai priartėja prie važiuojamosios dalies, kur pro šalį švilpiantys automobiliai regis tuoj tuoj brūkštels vaikui per šoną.
O kaipgi vaikas pavojingai prie gatvės nepriartės, jei ją rekonstruojant gudročiai „labai išmaniai“ atnaujino šaligatvį ir dviračių taką: pastarąjį nutiesė pakrantės pusėje, o zoną pėstiesiems įspraudė prie pat automobilių eismo juostų.
Vadovaujantis sveika logika, viskas turėjo būti atvirkščiai – dviratis transportas arčiau gatvės, o pėsčiųjų takas galėjo ribotis su pieva...
Vaikas pavojingai palakstė, močiutė baimingai padūsavo ir dairosi abu suolelio pailsėti, po rekonstrukcijos jų čia nemažai pridygo.
Prie suolelio mažius skuodžia pirmas ir… susiduria su dviračių juosta lekiančiu paspirtukininku. Mat suoleliai stovi beveik dviračių take, na, jei tiksliau, prie pat dviračių tako krašto. Kad prie suolelio prieitum, būtinai turi kirsti dviračių taką.
Močiutė puola prie partrenkto vaiko ir gauna šonan su dviračio ratu – ausinėmis ausis užsikimšęs jaunuolis tiesiog nespėjo sustabdyti prieš netikėtai atsiradusią kliūtį.
Kodėl taip kvailai suprojektuota? Kiekvienam panevėžiečiui aišku, jog čia logikos nulis.
Atidesnis, prieš klesteldamas ant suolo, gal apsižvalgys, įsitikins, jog nepapuls po dviračio ratais, o mažas ir senas, kaip rodo gyvas pavyzdys, tikriausiai ne kartą taps auka.
Šioji situacija išsprendžiama be didesnio konflikto: paspirtukininkas ir dviratininkas atsiprašo, bet šiek tiek paburba, jog vaikas su močiute atsidūrė ne ten, kur jiems priklausė eiti.
Močiutė nuvalo vaiko rankas ir lapais aplipusį veidelį, nušnypščia nosį ir nusausina ašaras, servetėle patrina savo striukės šoną.
Po minutės vaikas jau linksmas, lyg nieko nebuvę, sėdi ir tabaluoja kojom. Močiutė iš rankinės išsitraukia maisto dėželę ir siūlo anūkui užkandžių, pati ištiesia kojas ir užsiverčia vandens buteliuką.
Ir čia nutinka didesnė bėda. Nuo poliklinikos pusės paspirtukais atlekia mergina ir vaikinas, abu šnekučiuojasi ir juokiasi, greitis didelis. Merginos paspirtukas užkliudo močiutės kojas, kurios, sėdint ant suoliuko ištiestos, atsiduria dviračių take.
Paspirtukininkė teškiasi kaip ilga. Iš alkūnės, per treningą, sunkiasi kraujas ir tiesiog akyse tinsta viena veido pusė, jos kuprinėlė nuskriejusi į gatvės vidurį. Vaikinas draugei padeda atsikelti, surenka išbyrėjusius daiktus, mergina šlubuoja, važiuoti nebepajėgia, juodu paspirtukus nusiveda. Anūkas išsigandęs, stovi užsilipęs ant suolo, o močiutė balta kaip drobė, susiėmusi už širdies gaudo orą.
„Anądien šitaip dviratininkas sėdinčią bobutę kliudė. Toji, pasidėjusi maišelį ant žemės, rausėsi jame“, – tarsteli pro šalį ėjusi ir trumpam stabtelėjusi moteris.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
