Jie pastebėjo, kad žmonių smegenys yra didelės (šitą tikriausiai pastebėjote ir jūs), bet atkreipė dėmesį, kad gorilos ir orangutangai turi didesnius kūnus nei mes, bet mažesnes smegenis ir mažiau neuronų. Įprastai primatų smegenų dydis yra proporcingas kūno dydžiui. Tad kodėl mes esame tokie apdovanoti ir turime neproporcingai dideles smegenis?
Nes mes gaminome valgį.
Dideli kūnai reikalauja daug energijos. O smegenims reikia itin daug kalorijų – apie 20 procentų mūsų suvartojamų kalorijų nukeliauja į smegenis, nors smegenys sudaro vos 2 procentus mūsų kūno masės.
Kad gautų reikiamą kiekį kalorijų iš tokio maisto kaip žali gumbai ar kitokios augalinės medžiagos, mūsų protėviai primatai turėjo nuolat ieškoti maisto. Neapdorota mėsa egzistavo tiek tada, tiek dabar, tačiau tiek beždžionės, tiek mūsų protėviai buvo neurologiškai išsivystę tiek, kiek tai leido dietos.
Norint didesnių smegenų, kūnas turėjo susitraukti. Tiesą sakant, Brazilijos mokslininkai paskaičiavo, kad norėdama gauti tiek papildomos energijos, kad galėtų užsiauginti tokias smegenis, kaip mūsų, gorila turėtų valgyti 2 valandomis per dieną daugiau nei įprastai – nors jau dabar per parą maitinasi net 9 valandas.
Tad kas nutiko? Mūsų protėviai ėmė gaminti maistą. Jeigu tikėsime britų rašytojo Charleso Lambo versija, neapdorotą mėsą valgantys žmonės savo namuose laikė kiaulę, kol vieną dieną namai sudegė kartu su viduje buvusia kiaule ir tuomet buvo atrasta kepta kiauliena.
Tiesa, Brazilijos mokslininkai nespėlioja, kokiu būdu mes atradome maisto gaminimą (tiesa, brazilai garsėja kaip barbekiu specialistai ir netgi turi tam atskirą žodį – churrasco).
Mokslininkai daro išvadą, kad maisto gaminimas pavertė maistą lengviau sukramtomu ir suvirškinamu. Dar daugiau – paruoštas maistas tam tikrais atvejais suteikia daugiau kalorijų. Be to, net ir nešviežias maistas paruoštas tampa valgomu. Tie patys maisto paruošimo privalumai galioja ir daržovėms bei kitam augaliniam maistui.
Taip pat vertėtų pažymėti, kad maisto gaminimas sumažino maisto ieškojimui skiriamą laiką – ir leido susirinkus aplink laužą daugiau laiko praleisti socializuojantis, o tai taip pat turėjo padėti smegenų vystymuisi. Tokią teoriją pagrindžia ir daugiau mokslinių tyrimų – kaip antai tyrimas, publikuotas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ – o šią hipotezę pirmas iškėlė Harvardo primatologas Richardas Wraghamas.
