Tačiau D. Grybauskaitė yra kitokios nuomonės: „Mes pažįstame
savo kaimynę. Rusija girdi tik tiesius žodžius. Diplomatinė kalba
ne Kremliui“, – pareiškė ji interviu.
Laimei, anot prezidentės, Lietuva gali kalbėti aiškiai. Šalis ne
tik politiškai, bet jau ir ekonomiškai nepriklausoma – pirmiausiai
energetikos srityje.
Laikraštis primena, kad Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje
pradėjo veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas, kurio pajėgumų
užtektų visoms Baltijos šalims. Be to, netrukus „NordBalt“ jūriniu
kabeliu tarp Švedijos ir Lietuvos ims tekėti elektra, taip
užsitikrinant nepriklausomybę nuo rusiškos elektros importo. Kad
Kremlius savo karinio jūrų laivyno manevrais trukdo kabelio tiesimo
darbams, anot D. Grybauskaitės, yra vienas iš įvairių agresyvaus
Rusijos elgesio regione pavyzdžių.
Šis elgesys esą matomas ir rusų žiniasklaidos propagandoje bei
kai kurių Kremliui artimų nevyriausybinių organizacijų, kurios
dedasi žmogaus teisių ir mažumų gynėjomis ir ypač yra
nusitaikiusios į rusakalbius gyventojus Baltijos valstybėse,
veikloje. Lietuvai nėra lengva gintis nuo tokios propagandos, tuo
pat metu nenusižengiant savo liberalios demokratijos principams.
Žinoma, kad Kremlius užsienyje naudoja visus minkštosios galios
instrumentus, kuriuos nuslepia nuo savo visuomenės, kalbėjo D.
Grybauskaitė. Ir į tai reaguoti nėra paprasta, jei nori griežtai
laikytis demokratijos taisyklių. Tačiau apie kitokį kelią esą nėra
ir kalbos. Vis dėlto Lietuvai šiek tiek lengviau nei kitoms
Baltijos valstybėms, nes joje rusakalbių yra mažiausiai.
D. Grybauskaitė yra įsitikinusi, kad Lietuvos visuomenė jau
pakankamai sustiprėjusi, kad galėtų spręsti tokias problemas. 25
nepriklausomybės susigrąžinimo metai esą parodė, kad gyventojams
laisvė labai svarbi ir kad jie pasirengę už tai mokėti ir ekonominę
kainą.