„Tu banditė. Žudikė. Šmėkla“, – dažnai prisimenu savo tetos gyvenimo dramą, kuri jos šeimoje prasidėjo 1990-aisiais, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę.
Apie 1975-uosius susituokę du našliai atsidūrė po vienu stogu tarsi tam, kad paliudytų, kokiais kančios pūliniais žmonių būtį nusėjo Rusijos propaganda.
Teta – partizanų ryšininkė, pokario metais buvo ištremta į Sibiro lagerius, kuriuose kalėjo politiniai kaliniai. Po Josifo Stalino mirties grįžusi į Lietuvą ji, buvusi mokytoja, galėjo dirbti tik ten, kur buvo leista, – pieno perdirbimo įmonėje.
Susiję straipsniai
Su vyru Juozu, tuomečiu Lietuvos kino studijos apšvietimo režisieriumi, ji nugyveno, ko gero, 15 gražiausių savo gyvenimo metų – 1974-aisiais Juozas mirė nuo vėžio.
Teta neturėjo vaikų ir po vyro mirties negalėjo ištverti klaikios vienatvės. Kapinėse susipažinusi su našliu ji netrukus už jo ištekėjo.
Žvelgiant iš šalies atrodė, kad komunistų partijos narys, talentingas mechanikas ir pieno kombinato darbininkėms manikiūrą daranti mano teta tapo gražiai sugyvenančių žmonių pora. Bet Nepriklausomybės metais, kai paaiškėjo, kad teta buvo tremtinė, antrasis jos vyras, idėjinis komunistas, pametė protą.
Iš Rusijos propagandos sulipdytos senstančio žmogaus smegenys, šlovinusios komunizmo aušrą ir neigusios Lietuvos okupaciją, žmonos asmenyje išvydo priešą – „banditą“, kurį reikia sunaikinti.
Jo kova su vaiduokliais tapo tetos tragedija: bėgdama nuo emocinio ir fizinio smurto, paranojiško persekiojamo ji paliko namus ir pasitraukė gyventi ten, kur sutuoktinis jos negalėjo pasiekti.
Nuo jų mirties praėjo nemažai laiko, tačiau kaskart suvirpa rankos skaitant tetos rašytus laiškus.
O dabar istorija vėl kartojasi. Agresorė Rusija, 2022-aisiais užpuolusi Ukrainą, dar atkakliau ėmė perrašyti ir Ukrainos, ir mūsų šalies istoriją, perrengdama ją nesunešiojama propagandos miline.
Akiplėšiškos propagandos taikiklyje yra tautinės mažumos, visuomenės pakraščiuose esantys žmonės ir tie, kurie tebejaučia sovietmečiui tam tikrą nostalgiją.
Jiems pučiama migla, esą sovietinė Baltijos šalių okupacija tėra mitas, o pokario metais „siautėję banditai“ buvo verti mirties bausmės. Propagandos ruporuose Lietuvos laisvės kovotojai vaizduojami ne kaip patriotai, o kaip nacių kolaborantai, fašistai, banditai ar žydšaudžiai.
Taip bandoma pakirsti šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo moralinį pamatą, kartu skleidžiant naratyvą, kad per Sausio 13-ąją „saviškiai šaudė į savus“, kuriuo siekiama nuvertinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aukas ir permesti kaltę patiems nepriklausomybės gynėjams.
Atliko svarbų tyrimą
Maždaug prieš metus, 2025-ųjų rugpjūtį, „EU DisinfoLab“ publikavo Kolorado universiteto doktoranto Brocko Mayso apžvalgą „Desinformation landscape in Lithuania“ („Dezinformacijos aplinka Lietuvoje“).
„EU DisinfoLab“ yra Briuselyje įsikūrusi nepriklausoma organizacija, vykdanti išsamius tyrimus apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, skaitmenines įtakos operacijas ir „botų“ tinklus.
B.Maysas į Lietuvą iš Amerikos buvo atvykęs pagal JAV finansuojamą „Fulbright“ mainų programą. Kaip tyrėjas jis bendradarbiavo su Vilniaus universitetu ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Anot B.Mayso, Lietuva turi ilgametę Rusijos agresijos patirtį, tad ir šiuo metu mūsų šalis yra kovos su Kremliaus dezinformacija ir propaganda priešakinėse linijose. Doktorantas tyrė, kokie Rusijos kuriami naratyvai pasiekia Lietuvą ir kaip mūsų visuomenėje tam priešinamasi.
„EU DisinfoLab“ publikuotoje apžvalgoje B.Maysas reziumavo, kad didžioji dalis Lietuvoje aptinkamos dezinformacijos yra kilusi iš Rusijos ir dažniausiai yra skirta tarptautinei auditorijai. Ja siekiama pakenkti NATO, ES bei Vakarams ir kartu stiprinti pasitikėjimą Rusija.
Didžioji dalis šios dezinformacijos yra rusiškos kilmės, o jos pagrindinis tikslas – skaldyti, supriešinti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.
Patobulino senus įnagius
„Baltarusijos valstybės saugumo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Terebovas Bobruisko mieste vykusiame susitikime su darbo kolektyvais pareiškė apie augančią daugelio šalių intervencijos į Baltarusijos teritoriją grėsmę.
„Šiandien fiksuojame padidėjusią išorės intervencijos iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos grėsmę“, – teigė S.Terebovas. Jis pažymėjo, kad šiuo metu socialinė ir politinė padėtis Baltarusijoje yra stabili, užtikrintas saugumas ir tvarka.“
Tai ketverių metų senumo žinutė, kurią Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“ platino tuo metu, kai agresorė Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Ją, kaip akivaizdų propagandos pavyzdį, tyrime citavo B.Maysas.
Anot doktoranto, būdama pagrindinė dezinformacijos skleidėja Rusija, kaip ir Baltarusija, dažnai iš naujo pritaiko senus naratyvus: Lietuvoje skleidžia iškraipytus faktus apie karą Ukrainoje, o kartu ir apie mūsų šalies istoriją.
Pavyzdžiui, Rusijos veikėjai teigė, kad 2023-iaisiais Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas buvo skirtas gilinti konfliktą tarp Ukrainos ir Rusijos. Jie atkakliai platino mitus, esą Lietuvos vadovai yra pasirengę paaukoti savo šalį dėl Ukrainos, kurią į karą esą įtraukė JAV ir NATO.
„Per visą karą Ukrainoje Rusija dažnai naudojo ir tebenaudoja nacizmo naratyvą. Savo smurtiniams veiksmams pateisinti ji pasitelkia tariamą denacifikacijos – nacistinės ideologijos sunaikinimo – tikslą ir Ukrainoje, ir Lietuvoje“, – teigė tyrimo autorius B.Maysas.
Dar vienas į galvą žmonėms kalamas Rusijos naratyvas – esą Lietuva ir NATO dar labiau kursto karą Ukrainoje blokuodamos Rusijos transporto susisiekimą su Kaliningrado sritimi. Anot Kremliaus propagandininkų, kadangi esą nėra diplomatinių ar teisinių problemos sprendimo būdų, karinė technika ir yra telkiama Kaliningrado srityje.
Seni melai – kitos drapanos
„EU DisinfoLab“ publikacijoje paminėti ir svarbiausi Rusijos naratyvai, kurie naudojami mūsų šalies istorijai perrašyti.
Vienas akiplėšiškiausių – esą sovietinė Baltijos šalių okupacija yra mitas. Propagandininkai savo auditorijai bando įteigti, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija esą buvo teisėtai įtrauktos į Sovietų Sąjungos sudėtį. Tai buvo padaryta gavus „teisėtai išrinktos valdžios sutikimą“ ir laikantis tarptautinės teisės normų.
Esą Baltijos šalys, savo noru prisijungusios prie SSRS, net kovojo už teisę tai padaryti, kai jas Rusijos armija išvadavo nuo nacių.
Anot tyrėjo, Rusija bando perrašyti istoriją pasitelkdama ir kitą naratyvą – bandydama įpiršti mintį, kad Lietuvos nepriklausomybė yra neteisėta.
„Rusijos politikas Jevgenijus Fiodorovas pareiškė, kad dekretas, kuriuo pripažįstama Lietuvos nepriklausomybė, yra neteisėtas, nes jį esą priėmė nekonstitucinė institucija pažeisdama SSRS konstituciją. Rusijos Valstybės Dūma apskritai svarsto galimybę visiškai atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą“, – „DisinfoLab“ apžvalgoje cituojamas ilgametis Rusijos Dūmos deputatas, partijos „Vieningoji Rusija“ narys bei ultranacionalistinio judėjimo NOD įkūrėjas ir lyderis.
„Rusija dažnai kartoja, kad Lietuva tėra fiktyvi, dirbtinė valstybė, neturinti savos politinės istorijos. 2023 m. gegužę buvęs Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas Baltijos valstybes pavadino „mūsų Baltijos provincijomis“, – priminė B.Maysas.
Šmeižėjai slapstosi Rusijoje
Tyrime mokslininkas mini ir 2025 m. kovą Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto leidyklos išleistą monografiją „Lietuvos istorija“, kurioje propaguojamas Lietuvos valstybingumą menkinantis naratyvas.
Jos pratarmėje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Baltijos valstybes bandymais „pasitelkti suklastotus istorinius naratyvus antirusiškoms ir rusofobiškoms nuotaikoms kurstyti“. Pasak S.Lavrovo, naujoji knyga priešinasi tokiai tendencijai.
Pagrindinis iš devynių knygos autorių yra Maksimas Grigorjevas – prokremliško Demokratijos problemų tyrimų fondo vadovas, Rusijos visuomenės rūmų narys bei Tarptautinio visuomeninio tribunolo dėl Ukrainos neonacių nusikaltimų pirmininkas.
Jo su bendraminčiais sukurptame leidinyje abejojama lietuvių kalbos egzistavimu ir pačiu šiuolaikinės Lietuvos valstybingumu.
Vienas M.Grigorjevo bendraautorių yra Giedrius Grabauskas – buvęs Lietuvos politiko Algirdo Paleckio, 2021 m. liepą nuteisto už šnipinėjimą Rusijai, bendražygis.
Knygos skyriuje apie Lietuvą, atsiskyrusią nuo SSRS, M.Grigorjevas, G.Grabauskas ir kiti bendraautoriai teigia, kad mūsų šalis „oficialiai laiko save pronacistinės diktatūros laikų Lietuvos“ (valdant Antanui Smetonai) teisių perėmėja.
Jie rašo, kad „šiuolaikinis Lietuvos režimas vadovaujasi pronacistine ideologija ir išsilaiko daugiausia pasitelkdamas policines priemones ir slopindamas kitokią nuomonę“.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2026-ųjų ataskaitoje priminė, kad G.Grabauskas Rusijoje slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos. Lietuvoje jam iškelta baudžiamoji byla už Lietuvos rezistencinio judėjimo, kovojusio prieš sovietus, šmeižimą.
Anot VSD, iš visų Baltijos šalių pasprukę prorusiški asmenys slapstosi Baltarusijoje arba Rusijoje. Ši tendencija sustiprėjo po Rusijos 2022 m. invazijos į Ukrainą, kai neteisėtą prorusišką veiklą buvo pradėta aktyviau riboti teisinėmis priemonėmis.
Rusijoje yra įkurtas visuomeninis judėjimas – Baltijos tėvonija „Kartu“. Jis vienija iš Baltijos valstybių į Rusiją pabėgusius prorusiškus asmenis. Anot VSD, judėjimo posėdžiuose dalyvauja ir minėtas G.Grabauskas, ir Edikas Jagelavičius.
Pastarajam mūsų šalies teisėsauga, kaip ir kitiems Geros kaimynystės forumo steigėjams, yra iškėlusi baudžiamąją bylą už veiksmus prieš Lietuvos valstybę ir Rusijos agresijos teisinimą.
Piešia skurdo paveikslą
Lietuva yra žlugusi, nefunkcionuojanti valstybė – tai dar vienas naratyvas, kurio dantimis įsikandę laikosi propagandininkai.
„Lietuva yra nefunkcionali valstybė, kurios nekompetentinga ir nestabili Vyriausybė vykdo jai pačiai žalingą užsienio ir vidaus politiką.
„Sputnik.by“ naratyve teigta, kad Lietuva yra „tipiškas pavyzdys jaunos Europos demokratijos, kuri lėtai nyksta pagal „vargšės, bet švarios“ šalies modelį ir iš esmės nebeturi pramonės“.
Taip pat nuolat kartojama mintis, kad be rusiškų energijos išteklių Lietuva yra pasmerkta žlugti“, – priminė B.Maysas.
Anot jo, Kremliui palankiame naratyve teigiama, kad žmonės masiškai palieka Lietuvą ir galiausiai joje nieko nebeliks. Esą Lietuva yra skurdi šalis, kurioje klesti nedarbas, pragyvenimo lygis yra žemas, o ekonominė perspektyva – niūri.
Rusija tvirtina, kad NATO okupavo Lietuvą, kuri „net neturi savo kariuomenės, o dislokuotos pajėgos esą kelia pavojų mūsų šalies gyventojams“. Nuolat kartojamas naratyvas, kad Vakarai išnaudoja Lietuvą siekdami pakenkti Rusijai „vykdydami agresyvią rusofobišką politiką“.
Išprovokuoti nesantaiką
Anot VSD 2026-ųjų ataskaitos, Lietuvai priešiški kaimyniniai režimai naudoja nekonvencines priemones, kurių tikslas – paveikti mūsų piliečių protus.
Rusija nuosekliai kaltina Baltijos valstybes, kad jos sistemiškai klastoja Antrojo pasaulinio karo istoriją, garbina nacių kolaborantus ir persekioja rusakalbius.
Tiesa yra visiškai kita – būtent Rusija klastoja istoriją, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pasistengia viešais pareiškimais ir diplomatiniais kanalais atkreipti dėmesį į Baltijos valstybių tariamą rusofobinę politiką.
„Rusija stengiasi panaudoti šiuos kaltinimus kaip spaudimo priemonę Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms ir, tikėtina, pateisinti savo agresyvią užsienio politiką bei geopolitinius interesus.
Prorusiški asmenys bendradarbiauja su režimų propagandą skleidžiančių priemonių darbuotojais ir įgyvendina šių priešiškų valstybių informacinės ir istorijos politikos tikslus menkinti Lietuvos valstybingumą“, – rašoma VSD ataskaitoje.
Kaip atsukti nugarą?
„Istorija yra nuolatinis taikinys. Manipuliuojant ja skleidžiami naratyvai, kurie sukelia emocijas, ginčus net tarp artimiausių žmonių. Rusijos tikslas toks ir yra – kiršinti ir kelti nepasitikėjimą mūsų valstybe“, – „Lietuvos rytui“ teigė viešosios įstaigos „Piliečių atsparumo iniciatyva“ (angl. CRI – „Civic Resilience Initiative“) vadovas Tomas Kazukėnas.
Ši įstaiga, remdamasi didele dezinformacijos stebėsenos ir strateginės komunikacijos patirtimi, organizuoja įvairius mokymus, kurių dalyviams suteikia praktinių įrankių, skirtų informacinėms grėsmėms nustatyti, analizuoti ir į jas reaguoti.
Kaip atpažinti Rusijos braižą kasdieniame informacijos sraute?
„Ko gero, patikimiausias būdas – abejoti viskuo ir tikrinti faktus. Kaip tai padaryti, mokome rengdami psichologinio atsparumo kursus savivaldybių administracijų darbuotojams, mokykloms, tautinių mažumų bendruomenėms.
Tyrimai liudija, kad mūsų šalies gyventojai yra gana atsparūs klaidinančiai informacijai, tačiau dar mažai žmonių tikrina informaciją, gaunamą elektroniniu paštu ar socialiniais kanalais. Tai daro vos dešimtadalis mūsų šalies gyventojų, nors tai – savita informacijos higiena“, – teigė T.Kazukėnas.
Mūsų visuomenė – atspari
„EU DisinfoLab“ paskelbtame tyrime B.Maysas nurodo ir keletą visuomeninių organizacijų, kurios padeda atskirti pelus nuo grūdų – atpažinti, kai pseudonaujienoms diriguoja Rusijos ranka.
2023 m. įkurta Skeptikų draugija telkia visuomenę ir ekspertus siekdama stiprinti visuomenės atsparumą.
Vienas draugijos tikslų – prisidėti ugdant kritinį mąstymą: populiarinti mokslinį mąstymą, kritiškai analizuoti sąmokslo teorijas ir skatinti savikritišką požiūrį, leidžiantį suvokti savo paties mąstymo ribas.
Lietuvos „Elfai“ (demaskuok.lt) – tai Ričardo Savukyno sukurta iniciatyva. Šie asmenys ar koordinuotos grupės vadinami elfais, nes fantastiniuose kūriniuose „elfai kovoja su troliais“ – su dezinformacija internete ir žiniasklaidoje.
Svetainėje demaskuok.lt nurodoma, kad Lietuvos elfai nėra „mitologinės ar fantastinės būtybės“, o yra pilietiški ir patriotiški žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas – savanoriškai ir įvairiomis priemonėmis prisidėti prie kovos su Lietuvai priešiška dezinformacija.
Jų vertybės – sąmoningumo, pilietinių, kultūrinių, istorinių ir kitų vertybių sergėjimas. Šios vertybės stiprina Lietuvos visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms ir rodo kitiems pavyzdį.
MELAGIENOS: svarbiausi penki žingsniai, kaip jas atpažinti
1. Tikrinti šaltinį.
Žiniasklaida gyvena iš reklamos ir prenumeratos. Jeigu stebimame naujienų portale nėra reklamos, tuomet kas jį finansuoja? Tai dažniausiai ir įspėja, kad tai priešiškos valstybės melagienų ruporas – pseudonaujienų portalas.
Įprasta, kad melagienų portalai kopijuoja tikrų naujienų portalų įvaizdį, todėl pravartu patikrinti, ar nėra prikurta daugiau panašių įtartinų svetainių. Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar informacijos šaltinis, kuris nurodomas tekstuose, yra patikimas ir gerai žinomas. Jeigu apie jį neteko girdėti, o autoriai slepia tapatybę, tai ženklas, kad žiniasklaidos priemonė nepatikima.
2. Tikrinti tekstą.
Pseudonaujienų portaluose yra daug gramatinių ir stiliaus klaidų. Melagienų skleidėjai iš mums priešiškų valstybių nėra gerai įvaldę lietuvių kalbos, todėl tekstuose akis bado keisti posakiai, pavyzdžiui, sukonstruotas žinutės pavadinimas skamba taip: „Lietuva reikalauja iš ES kompensacijos už išmirimą“.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokiais informacijos šaltiniais remiasi teksto autorius. Jeigu jis neturi patikimų šaltinių, dažniausiai vartojamos abstrakčios frazės, pavyzdžiui, „Lietuvos politologai pritaria“, „daugelis mokslininkų sutinka“.
Manipuliuoti skaitytojo emocijomis melagienose bandoma ir sutirštinant spalvas – vartojant perspaustus posakius.
3. Tikrinti vaizdo informaciją.
Nesudėtinga išsiaiškinti, ar vaizdai nėra redaguoti. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, naudojantis svetaine 29a.ch/photo-forensics. Įkėlus į ją dominančią nuotrauką programa redaguotas jos vietas pažymi kitokia spalva.
Viena dažniausių manipuliavimo informacija priemonių yra senų vaizdų panaudojimas iš naujo. Ar tai nėra apgaulė, galima įsitikinti visai paprastai. Tereikia ant nuotraukos, naudojantis kompiuterio pelės dešiniuoju klavišu, spustelėti nuorodą „Search this Image with Google Lens“, ir paieškos sistema nurodo, kada ir kur nuotrauka jau buvo publikuota.
Manipuliuojant informacija dažnai iliustracijoms parenkami nuotraukų koliažai, neturintys nieko bendra su pateikiama naujiena, tačiau jie sukelia tam tikras stiprias emocijas.
4. Tikrinti informacijos skleidėją.
Melagienose propagandininkai dažnai yra pristatomi kaip nepriklausomi ir patikimi ekspertai arba cituojami tokie „ekspertai“, kurie realybėje nė neegzistuoja.
Pavyzdžiui, Rusijos socialinėse medijose seniai sklando melagiena apie suomių žurnalistą, pareiškusį nuomonę apie „rusofobiškas Rytų Europos šalis“. „Lietuva ir Lenkija turėtų dėkoti Rusijai už Nepriklausomybę, užuot buvusios rusofobiškos“, – cituojamas jis.
„Google“ paieška atskleidė, kad toks žurnalistas neegzistuoja, o publikuojama esą jo nuotrauka – pavogta.
Naudojantis „Google“ paieška pravartu įsitikinti ir tuo, ar autorius yra tikras, ar išgalvotas žmogus.
5. Pranešti apie melagieną.
Apie žalingą, nepatikimą informaciją reikėtų raportuoti socialinių medijų platformoje. Pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle parinktis „Report“ (liet. „Pranešti“) yra skirta pranešti apie turinį, paskyras ar elgesį, kurie pažeidžia bendruomenės standartus, kelia pavojų ar yra nepageidaujami.
Šaltinis: viešoji įstaiga „Piliečių atsparumo iniciatyva“
