Pirmasis Bendrijos sankcijų paketas, kuriuo buvo įšaldytos į Rusiją pabėgusio buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir 17 jo sąjungininkų sąskaitos, nustos galioti kovą.
Balandį baigsis suvaržymų, pritaikytų Rusijos pareigūnams, siejamiems su Krymo aneksija, galiojimas. Skaudžiausios sankcijos – Rusijos bankams ir energetikos bendrovėms – nustos veikti liepą.
Bendrijos narės turi sutarti, ar atnaujinti skirtingus sankcijų paketus. Jei nors viena šalis paskelbia veto, suvaržymai subliūkšta.
Apie galimą sankcijų atnaujinimą ES sostinėse jau kalbamasi, o „EUobserver“ šaltiniai tvirtina, jog Rusija stengiasi pasiekti, kad suvaržymų pratęsimui kurios nors Bendrijos narės nepritartų.
Pagrindiniai taikiniai, atrodo, yra smerkti Maskvos veiksmus Ukrainoje vengiančios šalys: Kipras, Italija ir Vengrija.
„Rusai dirba labai intensyviai. Iš esmės sankcijų atnaujinimas būtų savaime suprantamas.
Bet dabar atrodo, kad viskas nebus taip paprasta, nes kelios šalys siekia platesnių diskusijų dėl sankcijų Rusijai efektyvumo“, – teigė vienas ES diplomatas.
Kitas „EUobserver“ šaltinis patvirtino, kad iniciatyvai persvarstyti sankcijas vadovauja Kipras ir Vengrija, taip pat svyruoja Italija, Graikija, Slovakija ir Čekija.
Ryžtingiausiai esą nusiteikusios Baltijos valstybės, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Švedija, o Prancūzija ir Vokietija kol kas atsargiai stebi situaciją.
Savo ruožtu Vašingtonas, kurio sankcijos Kremliui kruopščiai suderintos su Bendrijos paskelbtais suvaržymais, neabejoja, kad Rusijos lobistams nepasiseks suskaldyti ES.
Bet jei ES panaikins sankcijas, o Rusija toliau vykdys hibridinį karą Ukrainoje, gali atsirasti transatlantinės partnerystės spragų.
Diplomatai Budapešte oficialiai smerkia Rusijos agresiją.
Tačiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jau yra pasižymėjęs savotišku maištu prieš bendrą ES ir JAV poziciją.
Antai jis neseniai atvėrė duris rusiško dujotiekio „South Stream“ tiesimui per Vengriją – tiesa, dar prieš tai, kai Maskva gruodžio pradžioje paskelbė atsisakanti šio ambicingo 40 mlrd. dolerių vertės projekto.
Italija nuolatos pabrėžia, kad ES vienybė svarbesnė nei Romos ekonominiai interesai.
Tačiau šalies premjeras Matteo Renzi per pastarąjį Bendrijos viršūnių susitikimą spalį jau nustebino kolegas pradėjęs kalbėti apie sankcijas.
„Jis pusvalandį aiškino, kad reikia konstruktyvaus dialogo su Rusija“, – tada teigė vienas ES diplomatas. O kitas pridūrė: „Netikėta jo kalba buvo sutikta gana priešiškai.“
Savo ruožtu Prancūzija esą tyliai bando prastumti pasiūlymą sankcijas nuo kitų metų vidurio taikyti tik Rusijos bendrovėms, veikiančios aneksuoto Krymo teritorijoje. („EUobserver“, „Bloomberg“, LR)