Brazilijoje įvyko antras prezidento rinkimų turas: per plauką laimėjo L. da Silva F. Bolsonaro ragina anuliuoti rezultatus

L. da Silvos pergalė reiškia, kad Brazilija atsilaikė prieš konservatyvumo bangą, dėl kurios daugelis šalių, įskaitant Argentiną, Čilę, Kolumbiją ir Peru, JAV prezidento Donaldo Trumpo remiamos pasuko į dešinę.

Nepaisant prognozių, antradienį 81-ąjį gimtadienį švęsiantis kairiųjų lyderis iškovojo teisę prezidento poste likti jau ketvirtą kadenciją – tai precedento neturintis atvejis.

Oficialiais rezultatais, L. da Silva surinko 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 proc. Už dabartinį prezidentą balsavo maždaug 4,4 mln. daugiau rinkėjų nei už jo varžovą.

Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. Pastarasis atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už mėginimą įvykdyti valstybės perversmą po pralaimėjimo L. da Silvai 2022 m. rinkimuose.

Sekmadienį vykusius rinkimus lydėjo sumaištis, Aukščiausiajam Teismui nusprendus pratęsti balsavimą dviem valandomis, nors kai kurios rinkimų apylinkės jau buvo uždarytos.

Toks sprendimas priimtas L. da Silvos prašymu, šiam pasiskundus, kad įvairiuose miestuose buvo sustabdytas autobusų eismas ir taip gyventojams sutrukdyta balsuoti.

F. Bolsonaro taip pat prašė pratęsti balsavimą kai kuriuose regionuose dėl smarkių liūčių, tačiau teismo sprendimą pavadino „nepriimtinu“ ir „nešvariu triuku“.

„Neįmanoma pripažinti šių rezultatų. Reikalausiu šiuos rinkimus anuliuoti“, – rimtu veidu per trumpą Brazilijos sostinėje pasakytą kalbą pareiškė jis.

Nuo 1989 m., kai pasibaigus karinei diktatūrai Brazilijoje pirmą kartą surengti tiesioginiai prezidento rinkimai, nė vienam pirmajame ture pralaimėjusiam kandidatui nebuvo pavykę laimėti antrojo turo.

„Žmonės atėjo balsuoti, nes mums pavyko juos įtikinti, kad balsuoti yra labai svarbu siekiant užtikrinti demokratiją šalyje“, – pirmuosiuose komentaruose po pergalės sakė L. da Silva.

Rio de Žaneire griaudėjo fejerverkai ir aidėjo vuvuzelų garsai, o San Paulo gatves užplūdo tūkstančiai raudonai – L. da Silvos Darbininkų partijos spalva – apsirengusių pergalę švenčiančių žmonių.

Po pralaimėjimo pirmajame ture kairieji ėmėsi aktyvių veiksmų – rengė didžiulius mitingus su šūkiu „Neleiskime Bolsonaro grįžti“ ir pertvarkė savo komunikacijos socialiniuose tinkluose strategiją.

Rinkėjų, nedalyvavusių balsavime, dalis, palyginti su pirmuoju turu, sumažėjo nuo 21 iki 19 proc.

Įnirtinga kova socialiniuose tinkluose įtraukė ir „WhatsApp“, „Facebook“ bei „Instagram“ valdančią bendrovę „Meta“, kurią L. da Silvos rinkimų štabas apkaltino „manipuliuojant algoritmais“ ir taip teikiant pirmenybę jo varžovui.

„Meta“ šiuos kaltinimus paneigė, tačiau pripažino, kad dalis L. da Silvos rinkimų kampanijos reklamų dėl techninių klaidų buvo išjungtos.

„Turėsime užsiimti jų reguliavimu“, – po pergalės kalbėdamas apie socialinių tinklų bendroves pasakė L. da Silva.

Įnirtinga rinkimų kampanija, paženklinta ne aibe skandalų ir abipusių kaltinimų, atskleidė gilius visuomenės susiskaldymo procesus, kurie Braziliją kamuoja pastarąjį dešimtmetį.

Tačiau beveik pusė rinkėjų, trokštančių permainų, balsavo prieš ketvirtąją kadenciją pradėsiantį L. da Silva.

Skurde užaugęs politikas 2003 m. tapo prezidentu, o 2006 m. buvo perrinktas.

L. da Silva įspūdingai sugrįžo į valdžią po 2022 m. rinkimų, nors prieš tai daugiau kaip 18 mėnesių kalėjo dėl korupcijos skandalo.

Dėl procesinių priežasčių jam pateikti kaltinimai buvo panaikinti.

Per trečiąją jo kadenciją sumažėjo infliacija ir nedarbas, milijonai žmonių išbrido iš bado, tačiau daugelį rinkėjų slėgė didelės pragyvenimo išlaidos ir nusikalstamumas.

45 metų F. Bolsonaro stengėsi prisistatyti nuosaikesniu ir linksmesniu politiku nei jo tėvas. Jam pavyko suburti konservatyvius rinkėjus ir mažiau ideologiškai angažuotus žmones, trokštančius permainų.

2030 m. baigiantis jo naujajai kadencijai, jau dabar vienam iš vyriausių pasaulio lyderių L. da Silvai bus 85-eri.

Jam taip pat teks dirbti su priešiškai nusiteikusiu Kongresu, kuriame dominuoja dešinieji.

L. da Silvos rinkimų kampanijoje daug dėmesio skirta šalies, kuriai JAV prezidento D. Trumpo administracija daro prekybinį ir diplomatinį spaudimą, suverenitetui.

„Ši šalis nesutiks būti kieno nors galiniu kiemu“, – sekmadienį pareiškė jis.

L. da Silva sulaukė Čilės kraštutinių dešiniųjų prezidento Jose Antonio Kasto ir Ekvadoro dešiniųjų prezidento Danielio Noboa, kurie abu yra artimi D. Trumpo sąjungininkai, sveikinimų.

Jį pasveikino ir Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum.

„Tegyvuoja demokratija, Brazilijos žmonės laimėjo“, socialiniame tinkle „X“ parašė jį.

Kairiųjų pažiūrų lyderiai iš įvairių Amerikos žemyno šalių sekmadienį pasveikino Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą, kuris po įtemptos kovos sugebėjo atsitiesti ir laimėti rinkimus, užsitikrindamas dar vieną kadenciją.

L. I. Lula da Silvos pergalę pripažino ir dešiniųjų pažiūrų lyderiai, nors jo varžovas Flavio Bolsonaro pralaimėjimą pripažinti atsisako.

L. I. Lula da Silva surinko 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 proc.

Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum platformoje „X“ pasidžiaugė L. I. Lula da Silvos pergale.

„Tegyvuoja demokratija, Brazilijos žmonės laimėjo“, – rašė ji.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis pasveikino L. I. Lulą da Silvą su „istorine pergale, užtikrinančia taikos, suvereniteto ir socialinio teisingumo kelio tęstinumą“.

Buvusi Argentinos prezidentė Cristina Kirchner, šiuo metu dėl korupcijos atliekanti namų arešto bausmę, platformoje „X“ pareiškė, kad L. I. Lula da Silva „sugebėjo pažadinti savo tautiečių jausmus ir ryžtą, kurių reikėjo pergalei pasiekti“.

Urugvajaus prezidentas Yamandu Orsi platformoje „X“ pranešė kalbėjęsis su L. I. Lula da Silva ir „pasveikinęs jį su pergale bei demokratijos švente, kurią įkūnija rinkimų procesas“.

L. I. Lula da Silvos pergalė reiškia, kad Brazilija atsilaikė prieš konservatyviųjų jėgų bangą, kuri, remiama JAV prezidento Donaldo Trumpo, pastūmėjo į dešinę daugelį regiono šalių, įskaitant Argentiną, Čilę, Kolumbiją ir Peru.

Peru dešiniųjų pažiūrų prezidentė Keiko Fujimori pasidžiaugė Brazilijoje įvykusia „demokratijos diena“ ir pasveikino L. I. Lulą da Silvą su pergale.

„Dar kartą patvirtinu mūsų pasiryžimą stiprinti strateginę partnerystę, integraciją, bendradarbiavimą ir tvarų Amazonijos regiono, kuriuo dalijamės, vystymąsi abiejų mūsų tautų labui“, – platformoje „X“ rašė ji.

Tuo metu ištikimas F. Bolsonaro sąjungininkas Čilės prezidentas Jose Antonio Kastas platformoje „X“ pareiškė, kad „Čilės ir Brazilijos laukia puiki bendra ateitis“.

Ekvadoro konservatyvių pažiūrų prezidentas Danielis Noboa paragino bendradarbiauti su kairiųjų lyderiu per ketvirtąją jo kadenciją.

„Mūsų regionas turi bendrų priešų, susiduria su bendrais iššūkiais ir gali daug laimėti, kai dirbame kartu“, – platformoje „X“ teigė D. Noboa.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino L. I. Lulos da Silvos pergalę kaip „demokratijos ir daugiašališkumo“ laimėjimą.

„Europos partnerystė su Brazilija klesti“, – platformoje „X“ rašė ji.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, šiuo metu pirmininkaujantis geopolitiniam ir ekonominiam BRICS blokui, kuriam priklauso ir Brazilija, taip pat perdavė savo „nuoširdžius sveikinimus“ L. I. Lulai da Silvai.

„Tikiuosi glaudžiai su juo bendradarbiauti, kad dar labiau sustiprintume ir išplėstume įvairiapusę Indijos ir Brazilijos strateginę partnerystę“, – pridūrė jis.

Kairiųjų pažiūrų JAV senatorius Bernie Sandersas sveikino L. I. Lulą da Silvą su „neįtikėtina“ pergale.

„Lula gynė Brazilijos darbuotojus ir demokratiją – ir ateinančius ketverius metus toliau tai darys“, – platformoje „X“ džiaugėsi jis.