Amerikiečiai ant banknoto pagerbs balsingąją kovotoją su rasizmu

Vienos garsiausių praėjusio amžiaus operos dainininkių Marian Anderson atvaizdas netrukus atsidurs ant penkių JAV dolerių banknoto. Tačiau ne tik dėl talento, bet ir dėl atkaklios kovos su rasizmu.

Talentinga operos dainininkė M.Anderson, kurios pasirodymas prie Lincolno memorialo Vašingtone įkvėpė pilietinių teisių judėjimą, netrukus bus pagerbta ant penkių JAV dolerių banknoto.
Talentinga operos dainininkė M.Anderson, kurios pasirodymas prie Lincolno memorialo Vašingtone įkvėpė pilietinių teisių judėjimą, netrukus bus pagerbta ant penkių JAV dolerių banknoto.
Talentinga operos dainininkė M.Anderson, kurios pasirodymas prie Lincolno memorialo Vašingtone įkvėpė pilietinių teisių judėjimą, netrukus bus pagerbta ant penkių JAV dolerių banknoto.
Talentinga operos dainininkė M.Anderson, kurios pasirodymas prie Lincolno memorialo Vašingtone įkvėpė pilietinių teisių judėjimą, netrukus bus pagerbta ant penkių JAV dolerių banknoto.
Sumanyta, kad 20 dolerių aversą papuoš prieš vergovę kovojusios Harrietos Tubman atvaizdas.
Sumanyta, kad 20 dolerių aversą papuoš prieš vergovę kovojusios Harrietos Tubman atvaizdas.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

May 8, 2016, 8:46 PM, atnaujinta May 26, 2017, 5:45 AM

Operos solistė M.Anderson laikoma praėjusio amžiaus judėjimo už pilietines teises ir rasinę lygybę JAV krikštamote.

Šios moters gyvenimo istorija ypatinga: ji parodo, kaip vieno žmogaus talentas ir ryžtas sugebėjo triuškinti įsigalėjusį rasizmą, rašo „Lietuvos rytas“. 

Todėl nutarta M.Anderson atminimą pagerbti ypatingai – jos atvaizdą panaudoti ant naujojo penkių dolerių banknoto.

„Manau, kad tai asmenybė, kuri pernelyg nuvertinta JAV istorijoje, – teigė M.Anderson istorinės draugijos vadovė Jillian Pirtle. – Turi būti žinoma, kad gyveno moteris iš Filadelfijos, kuri pakeitė JAV istorijos kursą ir įkvėpė pasaulį savo muzika, menu ir humanitariniais darbais.“

Užbūrė tūkstančius

1939 metų Velykų sekmadienis Vašingtone buvo ypatingas. Tuometinis vidaus reikalų ministras ir buvęs Nacionalinės asociacijos už spalvotųjų žmonių pažangą Čikagos skyriaus vadovas Haroldas Ickesas stovėjo ant Lincolno memorialo laiptų ir kalbėjo 75 tūkst. žiūrovų miniai.

„Genialumas nepaiso odos spalvos, todėl būtent M.Anderson parodys savo balsą kaip dovaną kilmingajam Abrahamui Lincolnui, kurį žmonija gerbs visais laikais“, – dainininkę pristatė H.Ickesas.

Milžiniškos minios stebima afroamerikiečių kilmės klasikinės muzikos dainininkė M.Anderson žengė prie mikrofono ir pradėjo koncertą. Dainininkė užbūrė ne tik dešimtis tūkstančių gerbėjų, kurie ją stebėjo gyvai, – milijonai žmonių jos klausėsi ir per radiją.

Tai buvo ypač svarbi judėjimo už pilietines teises akimirka, tapusi kone legendinė kovotojams už žmonių lygybę ir muzikos – klasikinės, ir ne tik – gerbėjams. Garsusis pasirodymas prie A.Lincolno paminklo įvyko tuo metu, kai JAV dar nebuvo išrautos rasizmo šaknys.

Atstumta gavo galimybę

Tačiau šis legendinis pasirodymas nebūtų įvykęs, jeigu ne rasizmas, su kuriuo talentinga moteris susidūrė.

1939-aisiais patriotinės organizacijos „Amerikos revoliucijos dukros“ („The Daughters of the American Revolution“, DAR) narės uždraudė M.Anderson dainuoti jų būstinėje, Konstitucijos salėje.

Priežastis – operos dainininkės odos spalva.

„Tai buvo didžiausia rasizmo ir kvailumo akimirka, – aiškino veteranas afroamerikietis baritonas Markas Ruckeris. – DAR narės pasielgė kvailai, kad neleido M.Anderson pasirodyti Konstitucijos salėje, – ji būtų dainavusi mažesnei publikai, būtų sulaukusi dėmesio tik vieną ar dvi dienas.“

DAR taip pat priklausė tuometinio prezidento Franklino Roosevelto žmona Eleanor. Pirmoji ponia po tokio rasistinio sprendimo išstojo iš DAR ir padėjo surengti M.Anderson pasirodymą daug didesnei auditorijai.

„M.Anderson pasirodymas buvo perkeltas prie A.Lincolno paminklo ir pirmoji jos atliekama daina buvo „My Country ‘Tis of Thee“ („Mano šalis yra apie tave“) – didesnės reklamos ir būti negali, – tęsė baritonas M.Ruckeris. – Dėl to jai buvo skirta daug dėmesio. Jos dainos pateko į juodaodžių bendruomenės akiratį, bet baltaodžiai stengėsi jas nuslėpti.“

„Dėl įvykių Konstitucijos salėje JAV istorijoje M.Anderson greičiausiai bus prisimenama labiau kaip Amerikos rasinės veidmainystės simbolis, o ne kaip viena geriausių pasaulio dainininkių“, – kalbėjo legendinis operos dainininkas George’as Shirley.

Dainavimas įaugęs į kraują

1897 metais Filadelfijoje gimusi M.Anderson dainuoti pradėjo labai anksti. Vos šešerių metų sulaukusi mergaitė prisidėjo prie savo bažnyčios choro, kur dainuodavo viena arba dviese su teta.

Mergaitės balso sužavėti tikintieji nusprendė, kad jai būtina ir toliau lavinti savo balsą. Geranoriški žmonės aukojo pinigų, kad M.Anderson galėtų lankyti dainavimo pamokas, nes kitaip ji nebūtų pajėgusi už jas susimokėti.

Nors jaunajai afroamerikietei dainininkei dėl jos odos spalvos nebuvo leista mokytis Filadelfijos muzikos akademijoje, ji svajonės neišsižadėjo ir toliau lavino gabumus mokydamasi pas privačius mokytojus – žinoma, tik dėl to, kad ją visada morališkai ir finansiškai palaikė bendruomenės nariai.

1925 metais M.Anderson laimėjo Niujorko filharmonijos surengtą konkursą ir buvo pakviesta ten dainuoti. Atrodė, kad jaunai moteriai šypsosi sėkmė, – 1928 m. buvo surengtas jos pirmasis pasirodymas prestižinėje Carnegie salėje.

Tačiau rasizmo šešėlis nenustojo persekioti talentingosios afroamerikietės – jai buvo leista dainuoti tik juodaodžiams.

1930 metais moteris išvyko ieškoti laimės į Europą – čia ir pelnė pasaulinio lygio dainininkės reputaciją.

„Tu turi balsą, kurį galima išgirsti tik kartą per šimtmetį“, – po koncerto Zalcburge 1935 m. į M.Anderson kreipėsi italų kilmės dirigentas Arturo Toscanini.

Persekiojo rasizmo šešėlis

Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje garsioji M.Anderson sugrįžo į gimtinę, bet jos talento amerikiečiai neįvertino – vis tiek žvelgė tik į jos odos spalvą.

Kai vienas viešbutis Prinstone atsisakė ją apgyvendinti, M.Anderson savo namuose apsistoti pakvietė mokslininkas Albertas Einsteinas.

M.Anderson gabumai ir gerbėjų skaičius augo kaip ant mielių, todėl reikėjo ieškoti vis didesnių koncertų salių.

Netrukus įvyko ir minėtas legendinis moters koncertas prie Lincolno memorialo. O 1955 metais M.Anderson tapo pirmąja afroamerikiete, kuri dainavo „Metropolitan Opera“ vos 20 dienų po to, kai ten pasirodė pirmasis afroamerikietis Robertas McFerrinas.

Atlikėja prisimenama nuolat

M.Anderson dalyvavo pilietinių teisių judėjime, giedojo nacionalinį himną per Dwighto D.Eisenhowerio ir Johno F.Kennedy inauguracijos ceremonijas. 1958 m. dainininkė tapo Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto nare.

Jos gabumai buvo įvertinti ne tik plojimais, bet ir apdovanojimais: 1963 metais ji gavo prezidentinį Laisvės medalį, 1977 metais – JT taikos prizą, 1978 metais buvo pagerbta J.F.Kennedy centro, o 1991 metais pelnė „Grammy“ už viso gyvenimo laimėjimus.

Praėjus keleriems metams po garsiojo koncerto prie A.Lincolno paminklo, organizacija DAR pakvietė M.Anderson padainuoti Konstitucijos salėje. Nuo to laiko DAR dėjo pastangas, kad tinkamai pagerbtų dainininkę.

„DAR dėkoja M.Anderson ir visiems, kurie kovojo už lygybę, – rašoma DAR tinklalapyje. – JAV ir mūsų organizacija tapo geresnės dėl šių žmonių svajonių ir pasiaukojimo. DAR norėtų pakeisti praeitį, bet to padaryti neįmanoma, todėl išdidžiai skelbiame, kad pasimokėme iš istorijos klaidų.“

Paskutinį koncertą M.Anderson surengė Carnegie salėje 1965 m. Dainininkė mirė 1993 m. balandžio 8 dieną, likus vos dienai iki 60-ojo pasirodymo prie A.Lincolno paminklo jubiliejaus.

Puiki dainininkė ir moteris

„Pirmąkart apie M.Anderson išgirdau, kai pradėjau studijuoti. Ji tapo žmogumi, kuriuo didžiavausi kaip JAV pilietis ir afroamerikietis, – sakė tenoras Laurence’as Brownlee. – Kaip dainininkas jaučiu jos palikimą. Išmokau gerbti tai, ką ji pasiekė laikais, kurie buvo sunkesni nei dabar.“

„Man M.Anderson yra tarsi deivė, – pabrėžė buvusi operos dainininkė Martina Arroyo. – Ji ne tik puikiai dainavo, bet ir buvo puiki moteris.“

Nors susidaro įspūdis, kad JAV tinkamai pagerbiami afroamerikiečiai, yra manančių, jog naujausias JAV Iždo departamento sprendimas ant penkių dolerių banknoto spausdinti M.Anderson atvaizdą tėra bandymas sukurti socialinių pokyčių iliuziją.

„Tai kova, kuri vyks dar daugelį metų, – apie rasinę lygybę kalbėjo M.Arroyo. – Ne visos žaizdos užgijo. Žengiame vieną žingsnį į priekį, du atgal.“ („Newsweek“, „The Daily Beast“, LR)

Keičia dolerių banknotų išvaizdą

JAV iždo departamentui paskelbus, kad bus keičiami 20, 10 ir 5 dolerių nominalo banknotai, daugelis džiūgavo, nes atsirado proga tinkamai pagerbti daugelį svarbių Amerikos istorijos asmenybių.

Sumanyta, kad 20 dolerių aversą papuoš prieš vergovę kovojusios Harrietos Tubman (nuotr.) atvaizdas. Daug kas pastebėjo ironiją: kovotoja pakeitė vergus valdžiusio buvusio JAV prezidento Andrew Jacksono atvaizdą – vergvaldys dabar bus pavaizduotas banknoto reverse.

Ant 10 dolerių banknoto reverso vietoj Iždo departamento pastato bus pavaizduotos judėjimo už moterų teises lyderės Lucretia Mott, Sojourner Truth, Susan B. Anthony, Elizabeth Cady Stanton ir Alice Paul.

Kadangi 5 dolerių banknoto averse yra buvusio prezidento Abrahamo Lincolno veidas, reverse buvo nuspręsta „pagerbti istorinius įvykius, kurie nutiko prie A.Lincolno memorialo“, ir pavaizduoti su paminklu susijusius svarbius istorinius asmenis.

Nutarta, kad ant banknoto – kartu su afroamerikiečių pilietinių teisių kovotoju Martinu Lutheriu Kingu jaunesniuoju ir buvusia pirmąja ponia Eleanor Roosevelt – atsidurs dainininkė Marian Anderson.

Prie A.Lincolno memorialo 1963 metais M.L.Kingas sakė kalbą „Aš turiu svajonę“ („I Have a Dream“), o 1939 metais pirmoji ponia E.Roosevelt pasirūpino, kad prie šio paminklo įvyktų M.Anderson muzikinis pasirodymas, kuris padėjo atverti kelią ir kitiems afroamerikiečių kilmės dainininkams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?