Sekmadienis į Vengrijos istorijos knygą įeis kaip istorinė diena. Pirmą kartą po 16 metų vienvaldystės iš šalies valdžios buvo išstumtas premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“.

Suskaičiavus beveik visus balsus, opozicijos lyderio Peteris Magyaras konservatorių partija „Tisza“ parlamente gavo dviejų trečdalių daugumą. Ji turės 138 mandatus iš 199.

V. Orbano „Fidesz“ iškovojo tik 55 mandatus. 62-ejų kraštutinės dešinės pažiūrų politikas, save vadinęs „neliberalios demokratijos“ lyderiu, pripažino savo pralaimėjimą ir pasveikino konkurentą su pergale.

Tačiau dabar, nuslūgus euforijai, P. Magyaro vedamai opozicijai teks atlikti sudėtingas užduotis. Ekspertų teigimu, V. Orbanas savo oponentui palieka valstybę, esančią „katastrofiškoje ekonominėje būklėje“.

[[ge:lrytas:lrytas:42038236]]

Portalas Lrytas pakalbino du ekspertus, kurie paaiškino, ką ši istorinė diena reiškia Vengrijos vidaus ir užsienio politikai.

Katastrofiška ekonomika

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Andrzejus Pukszto įvertino, kad šie rinkimai yra didžiulis V. Orbano pralaimėjimas.

[[ge:lrytas:lrytas:42043291]][[ge:lrytas:lrytas:42041868]][[ge:lrytas:lrytas:42040729]][[ge:lrytas:lrytas:42038794]][[ge:lrytas:lrytas:42035050]]

„Net visos optimistiškiausios prognozės nenumatė tokio didelio V. Orbano pralaimėjimo. Tai čia yra didžiulis V. Orbano fiasko. Dabar, ko galima tikėtis? Gal pradėkime nuo to, kokią šalį paliko („Fidesz“ – red. past.).

Vengrija yra labai katastrofiškoje ekonominėje būklėje. Ir, ko gero, nuo čia reikia viską pradėti, nes po pandemijos Vengrija tikrai ėjo žemyn, žemyn ir žemyn, o apskritai Vengrijos ekonominė, socialinė būklė, socialinių ir švietimo įstaigų būklė tikrai yra bloga.

Dabar naujajai valdžiai teks imtis būtent ekonomikos ir viso to socialinių paslaugų sektoriaus, viešojo paslaugų sektoriaus atgaivinimo, kas greičiausiai įmanoma su Europos Sąjungos pinigais. Bet iššūkiai yra labai dideli“, – dėstė jis.

A. Pukszto paaiškino, kad P. Magyarui taip pat reikės atstatyti teisėsaugą ir tinkamą visuomeninio transliuotojo vietą. Politologo vertinimu, darbų yra be galo daug.

„Tai, kad opozicija surinko konstitucinę daugumą, leidžia daryti prielaidą, kad tie pakeitimai yra galimi. Jie galimi, nes V. Orbanas buvo palikęs – ir dabar galioja – tokie įstatymai ir toks tų įstatymų keitimo mechanizmas, kad ten reikia konstitucinės daugumos.

Jis galvojo, kad tai visiškai yra misija neįmanoma. Net jeigu ir laimės opozicija, ji niekada neturės konstitucinės daugumos. O dabar tiesiog įvyko sprogimas, įvyko stebuklas, ir jie turi konstitucinę daugumą. Tai visus tuos darbus jiems reikės padaryti“, – dėstė politologas.

Jis akcentavo, kad reikės ir naujų lyderių drąsos, nes teks įvertinti biudžetinių lėšų grobstymą ir korupcijos mastą. Taigi čia, ko gero, neapsieis be didelių, žinomų politikų teismo procesų.

„Tie iššūkiai naujajai valdžiai yra be galo dideli“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42043907]]

Kai kurie apžvalgininkai pastebėjo, kad keisdamas įstatymus dėl konstitucijos keitimo ir superdaugumos (dviejų trečdalių parlamento, turinčio 199 vietas), V. Orbanas pats sau pasikišo koją.

Tačiau politologas šią situaciją įvertino kitaip.

„Jis kaip tik bandė apsisaugoti ir, ko gero, niekas nesitikėjo, kad jie gaus konstitucinę daugumą. Ir jokios socialinės apklausos to nerodė. Tai, žinokit, jis bandė visokius saugiklius įdėti“, – dėstė jis.

Tačiau, kaip pastebėjo A. Pukszto, visuomeninis transliuotojas, saugumas, teismai ir jėgos struktūros yra „orbanistų“ – asmenų, lojalių V. Orbanui – rankose.

„Bet reikia manyti, kad, kadangi ir pats V. Orbanas pripažino pralaimėjimą, niekas stipriai netrukdys. O kad bus kažkokių pagalių kaišymo, tai tikrai bus, bet reikia tikėtis, kad jiems pavyks reformuoti politinę, teisinę sistemą ir sugrąžinti Vengriją į normalias vėžes“, – dėstė politologas.

Tiesa, A. Pukszto atkreipė dėmesį į kitą temą, kuri jam kelia šiokio tokio nerimo – Ukrainą.

„Kai skaitau šios dienos komentarus, gal aš šiek tiek prigesinčiau entuziazmą dėl naujos valdžios bendradarbiavimo su Ukraina. Čia gal būčiau kiek kuklesnis šiame kontekste, nes vis dėlto antiukrainietiškos nuotaikos Vengrijoje yra pakankamai didelės.

Bet, iš kitos pusės, vis tiek nemanau, kad nauja valdžia blokuos paramą Ukrainai Briuselyje. Be to, tie dalykai yra susieti su finansine pagalba, su dotacijomis, kurios buvo sustabdytos Vengrijai.

[[ge:lrytas:lrytas:42046119]]

Tačiau kad naujoji Vengrija taps labai dideliais Ukrainos bičiuliais – šioje vietoje dar neskubėčiau“, – apibendrino ekspertas.

Iliuzijų nėra

Tuo tarpu Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala pastebėjo, kad, pasikeitus Vengrijos valdžiai, užsienio politikoje pirmiausia galima tikėtis konstruktyvesnio tono.

„Vengrijos politika lig šiol buvo grįsta veto, blokavimu ir konfrontacija, kurioje atrasti bendrą interesą būdavo labai sunku arba beveik neįmanoma.

Dabartinė, besiformuojanti vyriausybė, ko gero, bus tokia, su kuria tie pokalbiai galės vykti šiek tiek kitokia forma, ir tokiu atveju lūkestis, kad ir rezultatas bus kur kas geresnis, yra didesnis. Net jeigu ir Vengrijos kertiniai strateginiai interesai ir jų pristatymas nebūtinai drastiškai skirsis nuo to, ką girdėjome anksčiau.

Tai Ukrainos kontekste pirmasis testas bus 90 mlrd. eurų paramos paketas, kurį visa Europos Sąjunga patvirtino dar gruodį, bet, kaip žinome, pastaraisiais mėnesiais Vengrija vėl jį realiai blokavo.

Tai yra dalykas, kurį Europos Sąjunga norės ir tikėsis išspręsti kiek įmanoma greičiau, bet su visu tuo bus susijęs ir platesnis kontekstas: kaip toliau Vengrija save pozicionuos, ypač Ukrainos klausimų kontekste, nes ten, aišku, kad skirčių su Kyjivu išlieka daug“, – aiškino ekspertas.

Politologas įvertino, kad Vengrijos nesutarimų su Ukraina bus ir toliau, tačiau, kaip ir Europos atveju, bus ir galimybė diskusijai. To anksčiau nebuvo, tad tai jau savaime yra progresas.

[[ge:lrytas:lrytas:42046120]]

„Kaip ir minėjau, pirmasis testas būtų 90 mlrd. eurų paramos paketas. Vėlgi, V. Orbanas jį jau buvo patvirtinęs praėjusių metų pabaigoje. Vėlesnis blokavimas buvo sietinas jau su „Družbos“ naftotiekiu, ir tai bus, vėlgi, diskusija, kurioje Budapeštas ir Kyjivas greičiausiai turės ir išsiskiriančių nuomonių.

Perkrovus santykį, ko gero, susitarti galimybės bus gerokai didesnės negu bet kada anksčiau.

Tad kaip klostysis diskusijos Europos Sąjungos viduje Ukrainos klausimu, yra viena perspektyva, bet ne ką mažiau bus svarbu, kaip klostysis Budapešto ir Kyjivo santykis. Čia indikacijos yra, na, tokios ganėtinai aiškios.

Anita Orban, kurią P. Magyaras pozicionuoja kaip galbūt būsimą užsienio reikalų ministrę, labai aiškiai indikavo, kad Ukraina yra užpulta valstybė, o Rusija yra agresorius. Dėl to klausimų nekyla ir kad Vengrija turi sėdėti priešais Rusiją bet kokiose diskusijose, o ne vienoje stalo pusėje su Rusija“, – dėstė politologas.

L. Kojalos manymu, tai – rimtas pokytis Vengrijos pozicijose diskusijų kontekste. Tačiau artimiausiu metu pamatysime, kiek tai leis iš karto išspręsti jautresnius klausimus su Ukraina.

„Aš nesu girdėjęs Europos Sąjungos šalyse įsivaizdavimo ir iliuzijos, kad staiga viskas versis aukštyn kojomis, bet tai, kad Vengrija virs partnere, su kuria galima vystyti dialogą, jau savaime yra didžiulis progresas, lyginant su tuo, ką pastaruoju metu įgyvendino V. Orbanas“, – dėstė politologas.

Kita esminė užsienio politikos tema yra santykiai su Rusija. V. Orbano vyriausybė vystė gerus santykius su Kremliumi.

Tiek V. Orbanas, tiek kiti Vengrijos politikai ne kartą vyko į susitikimus Maskvoje, o neseniai pasirodė ir skandalingi skambučių tarp Peterio Szijjarto ir Sergejaus Lavrovo įrašai.

[[ge:lrytas:lrytas:42046132]]

Vengrija taip pat yra stipriai priklausoma nuo Rusijos.

„Priklausomybė niekur nedingo. Ji pasireiškia energetikos srityje, kur maždaug trys ketvirtadaliai dujų pastaruoju metu Vengriją pasiekdavo iš Rusijos, o didžioji dalis žaliavinės naftos – lygiai taip pat, net ir su „Družbos“ naftotiekio problemomis.

Taip pat Rusija vysto branduolinės energetikos projektus Vengrijoje, kuriuos P. Magyaras žadėjo peržiūrėti. Tai šitie klausimai bus ilgalaikiai, ir ne veltui „Tisza“ skelbia, kad sieks mažinti priklausomybę nuo Rusijos, bet tą ketina daryti artimiausių maždaug devynerių metų laikotarpio perspektyvoje.

Tai tas pereinamasis laikotarpis bus tikrai ilgas, pakankamai klampus ir ne toks staigus, kaip galbūt kai kas norėtų tikėtis, nes tie ryšiai tiesiog labai stipriai yra įaugę“, – dėstė jis.

Kitas svarbus klausimas yra labiau operacinė ir taktinio lygmens Rusijos įtaka, įskaitant šnipinėjimą, žvalgybą ir ryšius su Kremliumi.

„Čia buvo indikacijų iš „Tisza“ partijos, kad bus ketinama peržiūrėti ir visą Užsienio reikalų ministeriją, galimas Rusijos išnaudojamas kibernetines nišas šioje ministerijoje, aišku, nueinančio ministro P. Szijjarto pokalbius su S. Lavrovu ir, tokiu atveju, koks ryšys buvo mezgamas su Rusija ir kur tai galėtų vesti.

Tai tokiame operaciniame lygmenyje tą Rusijos tiesioginį veikimą ir įtaką galima peržiūrėti ir galbūt apriboti, bet labiau strateginiame lygmenyje klausimas bus sudėtingesnis, ir čia prireiks laiko ir politinės valios.

Ir čia turbūt yra toks trečiasis iššūkis: bendrai tokia sudėtinga ir svarbi bus visa naujosios valdžios politinė darbotvarkė, kad, turbūt, jai reikės įrodyti, jog ji gali apskritai efektyviai valdyti tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis ir tą labai didelį visuomenės pasitikėjimą pagrįsti jau konkrečiais veiksmais.

[[ge:lrytas:lrytas:42046127]]

Tai nebus lengva įgyvendinti, bet rinkėjai davė tokį mandatą, kuris sukuria tam prielaidas“, – apibendrino politologas.

„Katastrofiška būklė“: slūgstant emocijoms – sunki Vengrijos realybė ir pavojai