„Turbūt retas iš mūsų žino, kad šviežias varškės sūris nuo seno buvo svarbiausias Joninių patiekalas. Kiekviena šeimininkė rūpinosi, kad šio valgio tokią dieną ant stalo netrūktų. Joninių proga norėtume visus paraginti prisiminti senąsias mūsų švenčių tradicijas bei paskatinti domėtis Lietuvos kulinariniu paveldu, kuris išties yra turtingas ir įdomus“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ vykdomasis direktorius Darius Malakauskas.
Lietuviai mėgsta sūrį ir moka jį gaminti. Tą įrodo ir didelė lietuviško sūrio įvairovė: šviežiai slėgti, rūkyti, kepti ir džiovinti, pelėsiniai ir puskiečiai, ilgai brandinti fermentiniai, tepami ir lydyti, rūgštūs ir saldūs, gardinti kvapniomis prieskoninėmis žolelėmis. O nuo neatmenamų laikų gaminamas varškės sūris su kmynais, pasak D. Malakausko, savo skoniu apskritai pranoksta brangiausią užsienio sūrininkų produkciją.
Birželio 21 ir 23 d. akcijos vietose apsilankę lietuviško sūrio mėgėjai dovanų taip pat gaus receptų, ką galima skanaus pasigaminti iš visiems gerai pažįstamo balto varškės sūrio.
Joninių vaišių simbolis
Pasak lietuviškų valgių knygos „Metai už stalo“ autorės etnologės Nijolės Marcinkevičienės, sūriu Joninių proga šeimininkės vaišindavo ar į svečius jį nešdavo ne šiaip sau. „Sūris, kaip ir kiti pieno produktai, buvo įaugęs į Joninių tradiciją kartu su išskirtine pagarba didžiausiai žmonių maitintojai karvei. Joninės – pats augalijos vešėjimas, tuoj po jų pradeda mažėti primilžis. Valgyti pieniškus produktus šventės laiku reiškė palinkėjimą, kad pienas neišeitų iš namų, kad karvės neužtrūktų ir išvengtų ligų, o pienas būtų riebus“, – sakė etnologė.
O netekėjusioms merginoms varškės sūris padėdavo išreikšti simpatiją į širdį kritusiam jaunuoliui: „Varškę sukimšus į trikampį sūrmaišį ir jį prislėgus, sūris įgaudavo formą, labai panašią į širdį. Per Jonines į jaunimo susiėjimus mergaitės nešdavosi sūrius ir taip tarsi netiesiogiai išreikšdavo simpatiją, išskirtinį nusiteikimą vieno ar kito vaikino atžvilgiu“, – pasakojo N. Marcinkevičienė.
Šventinis Joninių stalas nebuvo nuklojamas valgiais, tačiau, be sūrio ir kitų pieniškų patiekalų, buvo vaišinamasi ir šeimininkių keptais pyragais, sausainiais, valgomi mėsiški patiekalai. Varduvininkų Jonų, Janių ir Janinų garbei buvo verdamas alus.
Išmėginkite
Norintiems savo Joninių stalui pasigaminti sūrio, etnologė N. Marcinkevičienė siūlo išmėginti šiuos Marijampolės ir Biržų rajonuose užrašytus autentiškus receptus.
„Šventėms mamelė sukdavo gardulį sūrį su uogom. Jei patingi ar uogų jau neturėdavom, tai nors prastą sūrį čielą pakepdavo. Sviestu gerai iš visų pusių aptepliodavo ir apibarstydavo cukrum, bet kartais ir kuo tik galva neša: pipiriukais kvapniaisiais, džiovintais peletrūnais, permaltais kmynais. Druskelės nepagaili. Pečiuj kepdavo, o paskiau, kai duchovką įsitaisėm, ir tiko. Su tokiu macnu sūriu, jau vyrams įtinka.“
Arba pasigaminti švelnesnio skonio sūrį, tepamą ant duonos.
„Joninėms visada darau tepamų sūrį: nusunktoj varškėj įdedu sodos, išmaišau ir tegu pabūna. Dedu ant ugnies, pilu stiklinę grietinės su įplaktu kiaušiniu, įberiu smulkiai supjaustyto česnako, kmynų ir maišau nesustojant, nes labai svyla. Pabaigoje galima ir sviesto įdėt. Nukeliu nuo ugnies, sudedu į bliūdą ir ataušinu. Ataušus labai skanu užsitepti ant duonos.“
Stebuklų naktis
Iš tolimųjų pagonybės amžių atėjusios Joninės, senuosiuose šaltiniuose dar vadintos Rasų ir Kupolių vardu, lietuviams buvo svarbi šventė. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventimą birželio 23 d. lydėdavo įvairios apeigos ir burtai, magiško paparčio žiedo ieškojimas, pernakt kūrenami Joninių laužai. Ypatinga pagarba ilgiausios dienos – saulėgrįžos – apeigose buvo rodoma vandeniui, ugniai ir žolynams.
Joninių naktis – stebuklinga. Moterys tikėjo, kad Joninių metu laukuose surinktos vaistažolės turės ypatingų galių, merginos iš surinktų gėlių pindavo vainikus ir leisdavo pasroviui, taip tikėdamos nuspėti savo ateitį. Stebuklingų galių šią naktį įgaudavo ir vanduo. Į upes ar ežerus nusiplauti ligas šią naktį brisdavo ir jauni, ir seni, o šeimininkai prieš saulės patekėjimą, braukdami rasą, apeidavo pasėlių laukus, tikėdami, kad taip padidins javų derlių. Šios nakties ugniai suteikiama ir gydomoji atnaujinimo galia, todėl taip paplitęs paprotys ne tik šokti apie laužą, bet ir šokinėti per jį.
Tik šią vienintelę trumpiausią metų naktį miško tankmėje pražysta paparčio žiedas. Nors nė vienas lig šiol jo taip ir nerado, kaip ir kasmet, šimtai lietuvių Joninių naktį ir vėl išsiruoš ieškoti stebuklingo žiedo.
*Akcija birželio 21 d. 16:00 – 19:00 val. ir birželio 23 d. 10:00 – 13:00 val. vyks IKI parduotuvėse: Žirmūnų g. 2 (Vilnius), Viršuliškių g. 40 (Vilnius), Fabijoniškių g. 2A (Vilnius), Šeškinės g. 32 (Vilnius), J. Jasinskio g. 16 (Vilnius), P. Lukšio g. 60 (Kaunas), Kovo 11-osios g. 22 (Kaunas), Sukilėlių pr. 84 (Kaunas), Savanorių pr. 111 (Kaunas), Žemaičių pl. 23 (Kaunas), H.Manto g. 84 (Klaipėda), M.Mažvydo al. 7/11 (Klaipėda), Taikos pr. 28 (Klaipėda), Vilniaus g. 220 (Šiauliai), Naujoji g. 2C (Alytus), Basanavičiaus g. 6 (Jonava).
