Šį pavasarį „Švyturio“ su tikromis džiovintomis vyšniomis subrandintas tamsusis lageras „Crimson Cherry“ parduodamas akimirksniu – vos tik atsiduria lentynose.
Aludariai sako nesitikėję tokio naujo alaus populiarumo ir aiškina, kodėl negali jo pagaminti daugiau.
Vaisinis alus populiarėja
„Švyturio“ dar pavasarį rinkai pristatytas alus „Crimson Cherry“ tapo pirmuoju Lietuvoje su natūraliomis džiovintomis vyšniomis brandintu „fruit beer“ stiliaus alumi.
„Fruit beer“ (arba vaisinis alus) iki šiol drąsiau buvo ragaujamas ir savo gerbėjų rasdavo tarp eksperimentuoti skoniais mėgstančių lietuvių. Jis išsiskiria subtiliu ar sodriu vaisių ir uogų skoniu, neužgožiančiu apynių kartumo.
Sėkminga prekyba „Crimson Cherry“ rodo, kad lietuviai vis dažniau šalia tradicinio lagero išbando ir vaisinius, neragautus ir neįprastus skonius.
„Vaisinio alaus populiarėjimą Lietuvoje pastebėjome dar pernai, kai išryškėjo tendencija, kad lietuviai vis drąsiau ieško ne vien tradicinio lagero. Dar tada naujo alaus skonio paieškas pradėjome ir mes. Tačiau tai užtruko – „Crimson Cherry“ kūrybai skyrėme daug dėmesio. Norėjome sukurti vaisinį alų, kuris būtų gaminamas su tikrais, natūraliais vaisiais ar uogomis, ir kūrėme jį laikydamiesi savo švyturiškų standartų. Būtent taip ir atsirado „Crimson Cherry“, o pirmieji jo pardavimo rezultatai mus ir nustebino, ir pradžiugino, kad pavyko sukurti naują lietuvių pamėgtą skonį“, – teigia „Švyturio“ produkto vadovas Andrius Bagdzevičius.
Lietuviai atsigręžia į natūralumą
Alaus „Crimson Cherry“ gamyba trunka ilgiau nei įprastinių lagero alaus rūšių. Šis alus fermentuojamas ir brandinamas mažiausiai šešias savaites ir nė dienos trumpiau – būtent tiek laiko reikia, kad atsiskleistų visas vyšnių aromato ir skonio intensyvumas.
„Švyturio“ vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė teigia, kad, pradedant kurti alų, kruopščiai ieškota tinkamos vyšnių rūšies, nes ne visos rūšys tinka alui brandinti. „Crimson Cherry“ gaminti buvo tiekiamos 2015 metų derliaus vyšnios iš Bulgarijos.
„Vyšnių tiekėjų ieškojome ilgai, tačiau galiausiai buvo pasirinktos vyšnios iš Bulgarijos, kurios tinkamai atsiskleidžia aluje ir suteikia jam išskirtinį skonį ir aromatą. Ruošdami vyšnias susitikti su alumi, suberiame jas į specialų tinklą, kuris įleidžiamas į alaus brandinimo talpyklą. Uogos prislopina apynio kartumą, tačiau puikiai išlaiko pusiausvyrą tarp alaus ir vaisiškumo, neužgoždamos apynių aromato bei alaus skonio“, – sako Dž.Armonienė.
„Pastebėję, kad alus tapo labai populiarus ir labai greitai išperkamas, negalime padidinti jo virimo kiekio, nes, pasirodo, Europoje liko labai nedidelis mums tinkamų vyšnių kiekis. Renkamės labai kruopščiai, todėl vyšninio alaus mėgėjus raginame būti kantrius“, – priduria aludarė.
Alus eksperimentuotojams
Dž.Armonienė pabrėžia, kad šis alus skirtas eksperimentuotojams, kurie nuolat ieško naujų skonio potyrių ir iš alaus reikalauja kokybės ir įvairovės. Šis apibūdinimas anksčiau būtų tikęs tik nedidelei grupelei didžiausių gurmanų, bet dabar tokį alų mėgsta daugelis lietuvių. Tai nebėra niša – tai tampa nauja alaus tradicija, teigia aludarė.
