Olandas Bernie Ter Braakas Lietuvoje planavo pabūti šiek tiek ilgiau nei pusantrų metų. 2001-aisiais jis priėmė pasiūlymą dirbti Vilniuje, duris atvėrusiame pirmajame vakarietiško stiliaus klube.

Tačiau tuomet 31-erių vyras liko taip sužavėtas iš po sovietmečio gniaužtų išsivadavusios ir naujovių alkanos šalies, kad nusprendė čia likti ir sukurti savo verslą.

Prieš daugiau nei 20 metų Bernie atidarytas restoranas „Cozy“ perrašė lietuviškos maisto kultūros istoriją, išsiskyrė vakarietiška dvasia, aptarnavimu ir patiekalų kokybe. Olandas seną Dominikonų gatvėje esantį pastatą pavertė ypatinga vieta, kuri ilgam įsitvirtino ir pergyveno net ir populiariausius, tuomet klestėjusius restoranus.

Apsispręsti pakako vieno savaitgalio

Tuomet, kai 2001-aisiais sulaukė pakvietimo Lietuvoje tapti pirmo vakarietiško stiliaus klubo „Gravity“ vadybininku, B. Ter Braakas apie mūsų šalį žinojęs išties nedaug.

[[ge:lrytas:lrytas:36557552]][[ge:lrytas:lrytas:36434652]][[ge:lrytas:lrytas:36643149]]

„Užaugau laikais, kai buvo Geležinė uždanga. Lietuva ilgus metus buvo Sovietų sąjungos dalis, todėl apie jūsų šalį žinių turėjau mažai. Tačiau kai Sovietų sąjunga griuvo, žinojau, kad jums pirmieji 10 nepriklausomybės metų buvo sudėtingi. Naujienos tada jau pasiekdavo Vakarus, – prisimena verslininkas. – Kai sulaukiau pasiūlymo dirbti „Gravity“, žinojau tiek, kad tai viena iš Baltijos šalių, kurios sostinė Vilnius.

Prieš įsidarbinant turėjau kelis darbo pokalbius telefonu, po to pokalbį gyvai, tačiau pastarasis vyko Amsterdame. Kai jau nusprendžiau, kad noriu imtis šio darbo, savaitgaliui atvykau į Vilnių apsidairyti, pajusti miesto atmosferą. Buvo rugpjūčio pabaiga, nuostabus vasaros savaitgalis, viskas buvo žalia. Mano pirmasis įspūdis apie Vilnių buvo pats geriausias, todėl vienas savaitgalis padėjo apsispręsti įsidarbinti. Darbo sutartis buvo 16 mėnesių. Tiek ir planavau Vilniuje būti, tačiau gyvenu čia jau beveik 23-ejus.“

Dėl kaimynų skundų tris kartus neteko licenzijos

Olandas prisijaukino Lietuvą, liko sužavėtas tiesiog ore tvyrančios teigiamų pokyčių dvasios, tad pasibaigus darbo sutarčiai ryžosi likti sostinėje ir kurti savo verslą.

„Prieš atvykdamas į Lietuvą turėjau ambicijų atidaryti savo restoraną. Po pusantrų metų čia man pradėjo vis labiau patikti ir svarsčiau, kam man grįžti į Olandiją, jei viskas, ko reikia, turiu čia. Man patiko Vilniaus dvasia. Nors šalis buvo dar tik pradedanti vystytis ir augti, daug ko tuo metu dar trūko. Tačiau supratau, kad noriu viską kurti ir vystyti nuo pradžių būtent čia“, – pasakojo „Cozy“ savininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:36584314]]

Nepaisant to, kad lietuviai greitai atrado ir pamėgo „Cozy“ restoraną, pirmus metus jis balansavo ant išlikimo ribos. B. Ter Braakas turėjo nemažai rūpesčių dėl korupcijos, reikalaujamų kyšių. Verslą apsunkino kova su kaimynais ir netgi tuometiniais įtakingais politikais. Dėl skundų „Cozy“ tris kartus neteko licencijos.

„Kas įkvėpė nepasiduoti? Buvo labai paprasta. Viskas, ką turėjau, buvau investavęs į šį verslą. Į restoraną buvau investavęs 700 tūkst. litų. Tai gana didelė suma. Taip jau verslas veikia. Pirmiausia tu investuoji, po to tavo investicijos pradeda nešti pelną. Žmonės dažnai galvoja, kad tik atidaręs restoraną tampi turtuoliu. Taip tikrai nėra. Net jei esi labai sėkmingas, gali užtrukti ir dvejus, ir net šešerius metus, kol atsipirks investicijos. Pirmuosius trejus darbo metus verslas balansavo tarp gyvenimo ir mirties. Pasiduoti negalėjau, nes tai būtų reiškę ir didelius finansinius nuostolius“, – nelengvą pradžią prisimena olandas.

Išsiskyrė lietuviškų restoranų kontekste

Prieš 20 metų lietuviai buvo tiesiog pakvaišę dėl nacionalinių patiekalų. Lietuviškos virtuvės restoranai kūrėsi ant kiekvieno kampo ir buvo tapę masiniu reiškiniu. 2004-ųjų balandį duris atvėręs restoranas „Cozy“ labai išsiskyrė maisto kultūros kontekste. Kaip pašnekovo akimis, lietuviams sekėsi prisijaukinti vakarietišką restorano kultūrą?

„Sostinėje vyko spartus kultūros augimas ir vystymasis. Čia buvo progresyviausia atmosfera dėl didžiausios koncentracijos žmonių, kurie keliavo po užsienį, grįžę dalinosi savo skirtinga patirtimi. Sostinė tikrai skyrėsi nuo daugelio kitų šalies vietų. Jei mes kalbėtume apie mažesnius miestelius, ten istorija būtų buvusi visiškai kitokia. Bet pačioje sostinės širdyje pokyčiams vykti buvo pati tinkamiausia vieta. Tai buvo stiprioji Vilniaus pusė. Todėl man ir patiko čia gyventi – visuomenėje galėjai pajusti tą tvyrančią viltį dėl geresnės ateities, naujų, geresnių dalykų lūkestį. Pokyčių troškimas tiesiog jautėsi ore. Žinoma, pokyčiai neįvyksta per vieną dieną, užtrunka, kol didelės masės žmonių atranda kažką naujo, patinkančio ir skanaus netgi su bulvėmis. Jei suprantate apie ką aš“, – šypsosi restorano savininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:36663752]]

Lankytojai lipo ir pro langus

„Cozy“ restoranas išties laužė standartus. Vieta garsėjo savo ypatinga aura ir atmosfera. Žmonės čia ateidavo ne tik skaniai pavalgyti, bet ir pašokti restorano rūsyje įsikūrusiame naktiniame klube. O kai durys jau būdavo užrakintos, lankytojai lipdavo į vidų pro pravirus langus.

Pastarąją istoriją prisiminęs Bernie juokiasi: „Galite įsivaizduoti šeštą ar septintą ryto pro langą į restoraną lipančius žmones? Tačiau juk nėra įstatymo, draudžiančio lipti pro langus. Tokia situacija susiklostė visiškai atsitiktinai. Vieną rytą mes jau buvome užsirakinę, tačiau keli žmonės labai prašė, kad juos įleistume. Tuomet buvo labai karšta, aš pradariau langą, kad įleisčiau gryno oro, pajuokavau, kad gali pas mus įšokti pro langą. Tai buvo tiesiog smagus pokštas, kuris pasikartojo dar kelis rytus.“

Į meniu įtraukė ir mamos receptų

Vakarietiškos kultūros dvasia gyvenantis restoranas daug metų klientus lepina siūlomais patiekalais. Verslininkas neseniai surado savo pirmąjį „Cozy“ meniu, todėl buvo malonu prisiminti, kokius patiekalus lankytojams siūlė prieš 20 metų.

„Meniu atnaujiname nuolatos. Tačiau mūsų restorano filosofija visada išlieka ta pati – mūsų meniu visada yra paprastas, ne įmantrus. Maistas komfortiškas, naminis – patys kepame duoną, gaminame padažus, netgi majonezą. Nenaudojame jokių pusfabrikačių. Turime ir patiekalų iš Azijos Italijos, Prancūzijos virtuvių. Įkvėpimo semiamės iš viso pasaulio. Kartais į meniu įtraukiame netgi mano mamos receptų. Pavyzdžiui, ką tik vykusio spurgų festivalio proga siūlėme paragauti olandiškų spurgų oliebollen. Jas Olandijoje kiekviena šeima kepa savaip. Aš panaudojau savo mamos receptą“, – pasakojo „Cozy“ savininkas, tapęs besikeičiančio lietuvių skonio liudininku.

[[ge:lrytas:lrytas:36663741]]

Lietuviai tapo atviresni naujiems skoniams

Pasak jo, lietuvių požiūris į maisto kultūrą per pastaruosius du dešimtmečius keitėsi iš lėto, po žingsnelį.

„Jei paklaustumėte apie pastarųjų dvejų metų pokyčius, tai didelių skirtumų tikrai nebuvo. Tačiau atsukus laiką atgal 10 ar 20 metų, tai skirtumai akivaizdūs. Lietuviai tapo atviresni naujiems patiekalams, egzotiškiems prieskoniams. Jų skonis tapo įvairesnis. Prieš 20 metų visi restoranai siūlė tokį patį meniu. Dabar jau galima paragauti visko, ko tik nori – autentiškos Indijos, Korėjos, Peru, Afrikos virtuvės“, – pasakojo pašnekovas.

Tiesa, yra ir dalykų, kurie per tiek laiko, dideliam olando apgailestavimui, taip ir nepasikeitė. Bernie jau 20 metų stebina nesikeičianti situacija dėl neįvykstančių darbo pokalbių.

„Žmonės ieško darbo, siunčia savo gyvenimo aprašymus, tačiau paskambinus ir susitarus dėl pokalbio, sutartą dieną jie tiesiog nepasirodo. Taip elgiasi apie 50 procentų kandidatų. Jie netgi neatšaukia susitikimo, dėl kurio patys susitaria. Daug kultūrinių skirtumų galiu suprasti, bet šio dalyko niekada nesupratau. Klausiau ir pačių lietuvių, bet ir jie man šio reiškinio negalėjo paaiškinti“, – su šypsena apie kai kurias lietuvių keistenybėmis kalbėjo olandas.

[[ge:lrytas:lrytas:36663740]]

Restorano užauginta „Cozy“ karta

Balandį 21-ąjį gimtadienį švęsiančio „Cozy“ savininkas džiaugiasi, kad tiek metų sugeba patraukti ir sudominti klientus. Restoranas turi ištikimų lankytojų, kurie augo kartu su restoranu. Juos netgi vadina „Cozy“ karta. Tėvai atsivesdavo į „Cozy“ savo vaikučius, kurie užaugę čia sugrįžta patys.

„Restoranas kuria istoriją. Pamenu, kaip pas mus lankytojai ateidavo dar visai vaikai, o dabar grįžta su savo kompanijomis būdami jaunuoliai, studentai. Daug žmonių susipažino „Cozy“, sukūrė šeimas, kasmet būna švenčiančių savo pirmojo pasimatymo metines. Tai yra nuostabu. Mažos lankytojų istorijos paverčia šią vietą labai žmogiška, – džiaugėsi B. Ter Braakas.

Keičiasi, bet išlieka tokie patys

Kur slypi šio restorano sėkmės paslaptis? Pasak jo, svarbiausia gyvenime daryti viską iš visos širdies. Visa kita ateis savaime. Jei darai tai iš širdies, niekada nepristigsi energijos, troškimo, aistros. Tuomet viskas bus paprasta.

„Mes visada keičiamės, bet stengiamės išlikti tokie patys. Labiausiai tuo didžiuojuosi, kad nepaisant pokyčių vieta atrodo tokia pati visus 20 metų. Mūsų patalpos nuolat atnaujinamos, maisto filosofija, nors ir pritaikyta naujiems laikams, lieka tokia pati. Iš išorės restoranas gali atrodyti vis kitaip, bet viduje žmonės jį visąlaik ras tokį patį.

[[ge:lrytas:lrytas:36663735]]

Yra daug restoranų, kurie pakeičia interjerą ir numiršta, nes žmonės ilgisi tos senosios vietos, prie kurios buvo prisirišę, o su nauja nesugeba sukurti ryšio. Todėl didžiuojuosi, kad mums pavyko keistis, bet išlikti tokiems patiems visus tuos 20 metų“, – savo stipriąją pusę įvardina pašnekovas, kuriam „Cozy“ daug metų buvo ne tik darbas, bet ir visas gyvenimas.

Todėl pastaruosius dvejus metus jis labiau susikoncentravęs į savo asmeninį gyvenimą, realizuoja save kitoje – psichologijos srityje.

„Pirmuosius 10–15 metų aš ne tik dirbau „Cozy“, aš netgi gyvenau čia. Mano butas buvo virš restorano. Taigi, mano darbas ir asmeninis gyvenimas buvo labai glaudžiai susipynę. Tačiau man asmeninio gyvenimo tikrai reikėjo, tad prieš 10 metų nusprendžiau išsikelti gyventi kitur, – pasakoja B. Ter Braakas. – Prieš atvykdamas į Lietuvą baigiau psichologijos studijas. Tačiau prie psichologijos nebuvau prisilietęs 25 metus, todėl dabar savo laiką ir energiją skiriu žinių atnaujinimui ir gilinimuisi į terapiją. Esu susikoncentravęs naujos informacijos paieškoms, asmenybės tobulinimo programos kūrimui.“

Olandas sostinės senamiestyje atidarė vietą, kur klientai lipdavo net pro langus