Kitąmet – vėl tas pats klausimas. Kol šįmet iš savo nuomojamo būsto pakėlusi akis išvydau greta šviečiantį užrašą – „Almar“.
Jau kitą dieną lemputėmis išdabintais laiptais kopiau į turistų mėgstamoje promenadoje ant vandenyno kranto įsikūrusio restorano antrąjį aukštą. Buvo smalsu išgirsti, kaip lietuviai sugebėjo sukurti vieną garsiausių Kosta Adechės (Costa Adeje) rajono restoranų.
Kad čia ir yra žymusis lietuvių restoranas, galėjau spėti iškart. Kaip išskirtinė puošmena nuo lubų driekėsi pinti šviestuvai, primenantys lietuvių garsiuosius šiaudinius sodus. Bet sutikto jauno vyriškio dėl visa ko angliškai pasiteiravau: „Ar šio restorano šeimininkai lietuviai?“
„Taip, tiesa“, – angliškai atsakė jis.
„Ar galėčiau sutikti šeimininką?“ „Galėtumėte, aš ir esu šeimininkas“, – nusijuokęs lietuviškai atsakė Ruslanas Kotovas (47 m.), jau 9 metus su žmona Natalija (47 m.) kuriantis savo verslą Tenerifės saloje. Kad priėjusi moteris yra Natalija, iš karto supratau – tokių elegantiškų moterų saloje nedaug.
Už didžiulių restorano langų į vandenyną leidosi saulė, ant stalo pakvipo kanarietiška kava, į kurią įmaišoma ir šlakelis likerio. Vakarienės rinkosi lankytojai, nes restoranas veikia tik nuo 18 valandos.
„Tuoj bus užimtos visos 80 vietų, nes tiek užsakyta iš anksto. Neužsakęs sunkokai čia pakliūsi“, – sakė Natalija, per mūsų pokalbį vis atsiliepdavusi į svečių, norinčių užsisakyti staliuką, skambučius.
Pastebėjau, kad ir Ruslanas viena akimi stebėjo nuo staliuko prie staliuko zujančių padavėjų darbą.
„Almar“ – mūsų trečiasis restoranas Tenerifėje. Mes gyvename šiuo savo darbu, tai yra svajonė, kurią įgyvendinome“, – sakė emigrantai iš Lietuvos.
Ir mes tarsi laiko mašina grįžome 30 metų atgal į Lietuvą, į pirmuosius nepriklausomybės metus, kai jiems, dviem jaunuoliams, atsivėrė vartai į platųjį pasaulį.

