Apie tai, kuo šie du desertai skiriasi, pasakoja Panevėžyje įsikūrusios „Ledų krautuvėlės“ siela ir vadovė Sofija Bohuš – ukrainietė, pavergianti savo nuoširdumu ir atsidavimu darbui.
Sorbetas – iš natūralių vaisių
Nors pavadinimai skamba labai panašiai, sorbetas ir šerbetas gaminami skirtingai. Pagrindinis skirtumas – natūralių vaisių ar uogų kiekis bei ar gamyboje naudojami pieno produktai.
Paskutinės vasaros dienos receptas: greitai paruošiami naminiai ledai
Sorbetas gaminamas visiškai be pieno, iš natūralių vaisių tyrės. Sorbete turi būti ne mažiau nei 25 proc. vaisių arba uogų. Gaminant sorbetą nenaudojamas pienas ar pieno kilmės riebalai, aliejai.
Šerbetuose vaisių turi būti ne mažiau nei 10 proc., sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 20 proc., riebalų – ne mažiau kaip 1 proc.
„Sorbetas – itin sveikas pasirinkimas, nes mūsų sorbetai turi net iki 50 procentų natūralių vaisių, pavyzdžiui, braškių, mangų, arbūzų. Tad nenuostabu, kad juos valgant jaučiasi intensyvus natūralių vaisių skonis, o ne ledas ar vandeningos sultys“, – dalinasi Sofija.
Tuo tarpu šerbeto sudėtyje natūralių vaisių – gerokai mažiau, bet daugiau vaisių sulčių, vandens arba pieno produktų.
„Šerbetas – gerokai šaltesnis, labiau į ledą sušaldytas sultis primenantis desertas. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tas pats desertas, tik skirtingas pavadinimas. Tačiau iš tikrųjų skirtumas labai paprastas – sorbete nėra pieno, o šerbete jo yra“, – sako „Ledų krautuvėlės“, jau šį šeštadienį švęsiančios 2 metų gimtadienį, vadovė Sofija.
Kodėl sorbetas laikomas „lengvesniu“ desertu
Susiję straipsniai
Kadangi sorbetas neturi pieno ar grietinėlės, jis beveik neturi riebalų. Dėl to dažnai laikomas lengvesniu desertu – ypač populiariu tarp veganų ar netoleruojančių laktozės.
Be to, sorbeto skonis dažniausiai būna labai intensyvus – nes jame daug vaisių. Pavyzdžiui, citrinų, mangų ar uogų sorbetas gali priminti šaldytą vaisių tyrę.
„Sorbetas labai gerai atskleidžia patį vaisių. Jeigu naudojame natūralias uogas ar mangus, skonis būna tiesiog koncentruotas“, – pasakoja Sofija.
Šerbetas dažnai laikomas tarsi tarpine stotele tarp sorbeto ir klasikinių ledų. Jis nėra toks riebus kaip ledai. Dėl šios priežasties šerbetas dažnai patinka tiems, kurie nori vaisinio skonio, bet kartu mėgsta „ledinę“ tekstūrą.
Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Anot Sofijos, vienas populiariausių pasirinkimų „Ledų krautuvėlėje“ ir yra sorbetai, kurie stipriai skiriasi nuo šerbetų, nes sorbetų sudėtyje yra mažiausiai 25 % tikros vaisių tyrės ir jokių pieno produktų, dažiklių ar aromatų, tad leduose neretai galima rasti tikrų vaisių ar uogų gabalėlių. Tai – puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta gaivesnius, lengvesnius ledus arba netoleruoja laktozės.
Kodėl žmonės juos taip dažnai painioja
Dar viena priežastis, kodėl šie desertai dažnai maišomi – jų pavadinimai turi bendrą kilmę. Abu žodžiai kilę iš senovinių Artimųjų Rytų gėrimų, pagamintų iš vaisių sulčių ir cukraus.
Laikui bėgant Europoje ir Amerikoje šie receptai evoliucionavo – atsirado šaldyti desertai, kuriuos šiandien žinome kaip sorbetą ir šerbetą.
Kaip atskirti parduotuvėje
Jei norite lengvai suprasti, ką perkate, verta prisiminti vieną taisyklę:
Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Sorbetas – intensyvaus vaisių skonio, be pieno. Šerbetas – vaisinis, labiau ledinis, bet su nedideliu pieno ar grietinėlės kiekiu. „Paprasčiausias būdas atskirti – pasižiūrėti sudėtį. Jei yra pieno ar grietinėlės, tai šerbetas. Jei nėra – sorbetas“, – pataria Sofija.
Tad kitą kartą rinkdamiesi gaivų desertą jau žinosite – skirtumas slypi ne pavadinime, o viename paprastame ingrediente.