Australijos ir JAV tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Lian-Dar Hwang'o nusprendė išsiaiškinti, nuo ko priklauso saldumynų skonio suvokimas. Išsamūs mokslininkų darbo rezultatai išdėstyti žurnale „Twin Research and Human Genetics“.
Tyrime dalyvavo 243 poros monozigotinių ir 452 poros heterozigotinių dvynių, taip pat 511 žmonių, kurie neturi nei brolių, nei seserų.
Kiekvienam dalyviui buvo siūloma paragauti keturių saldžių medžiagų: gliukozės, fruktozės, aspartamo (dirbtinis saldiklis, žinomas kaip maistinis priedas E951), o taip pat natūralaus saldiklio – citrozės.
Mokslininkai ypatingą dėmesį atkreipė į tai, ar saldaus skonio suvokimas priklauso nuo žmogaus genų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad genetika tikrai turi įtakos tam, kai priimame saldumą.
Tai, kad vienas ir tas pats tortas ar pasaldinta stiklinė arbatos vienam žmogui gali pasirodyti per saldūs, o kitam – nepakankamai, lemia būtent genai. Be to, paaiškėjo, kad natūralių saldžių medžiagų – gliukozės ir fruktozės ir jų dirbtinių pakaitalų suvokimas taip pat priklauso nuo genetikos.
Tyrimo rezultatai paaiškino, kodėl su amžiumi žmones labiau traukia saldus maistas ir gėrimai: kasmet saldumo pojūtis sumažėja 2–5 proc., todėl norisi užpildyti šį savotišką vakuumą, ir suvalgoma daugiau saldumynų.
Niujorko valstijos Bafalo universiteto amerikiečių mokslininkų grupė, vadovaujama Catherine Madler, išsiaiškino, kad saldaus skonio suvokimas priklauso ir dar nuo vieno veiksnio – žmogaus svorio. Su išsamiomis tyrėjų išvadomis galima susipažinti žurnale „PLoS ONE“.
Mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis: 25 buvo normalaus svorio, o 25 kentėjo dėl nutukimo, kurį nulėmė nesubalansuota mityba. Paaiškėjo, kad pernelyg storiems graužikams būdingas skonio receptorių, atsakingų už saldumo suvokimą, mažėjimas, o likę receptoriai dirba blogiau.
Kol kas tyrėjai negali pasakyti, kodėl taip vyksta, bet jų atlikto tyrimo rezultatai perša gana aiškią išvadą. Dėl antsvorio žmogus patenka į užburtą ratą, kuris jam trukdo sulieknėti: prastėjantis saldaus skonio suvokimas neleidžia sumažinti saldumynų vartojimo.
Prie šių tyrimo rezultatų pridėjus profesoriaus Lian-Dar Hwang'o vadovaujamos grupės išvadas, tampa aišku: pakeisti savo mitybą ir sumažinti cukraus kiekį gali tik labai stiprūs, valingi žmonės, sugebantys atsispirti prigimčiai ir kitiems organizme vykstantiems fiziologiniams pokyčiams.
Beje, genetika nulemia ne tik saldaus skonio suvokimą. Ankstesni tyrimai parodė, kad Rytų Afrikos populiacijos maždaug prieš 1,1 milijono metų buvo apdovanotos gebėjimu jausti kartų skonį – tai tapo svarbiu evoliucijos žingsniu.
Tai išaiškino Pensilvanijos universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama Michaelo Campbello. Mokslininkų straipsnis buvo išspausdintas žurnale „Molecular Biology and Evolution“.
Autorių nuomone, kartaus skonio suvokimas padėjo žmogui geriau atskirti nuodingus ar sugedusius produktus – juk gana dažnai kartokas skonis yra savotiškas signalas, kad augalas netinkamas vartoti.
Parengė Ona Kacėnaitė
