„Mes rekomenduojame rinktis ruginę rupių miltų duoną. Ji turi daugiausia mineralinių medžiagų ir maistinių skaidulų, kurios svarbios mūsų organizmui (skrandžiui, plonajam žarnynui, storajai žarnai). Juoda duona skatina sotumo jausmą, slopina apetitą, tirpios skaidulos ypač lėtina skrandžio tuštinimo greitį“, – vardijo dietologė.
Tačiau, pabrėžia E. Kliukaitė, perkant duoną reikia perskaityti, iš ko ji pagaminta: „Norėtųsi, kad ir cukraus nebūtų pridėta papildomai, nes pats grūdas yra sudėtinis angliavandenis. Perkant reikėtų skaityti sudėtį ir pirmenybę teikti duonai be puriklių, konservantų ir kt. Ji būtų naudingesnė sveikatai. Be to, maistinių priedų mes gauname ne tik su duona.“
– „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, tamsią ruginę duoną kaip sveikiausią įvardijo 41 proc. lietuvių, tačiau beveik kas antras (45 proc.) nurodė, kad duoną vartoti sveika pirmiausia dėl suteikiamo sotumo jausmo, nors specialistai pažymi, kad ji turi ir naudingesnių savybių. Taigi kokių maistinių medžiagų yra duonoje?
– Mes, dietologai, rekomenduojame rinktis ruginę rupių miltų duoną, dažniausiai vadinamą juoda duona. Ji turi daugiausia mineralinių medžiagų ir maistinių skaidulų, kurios svarbios mūsų organizmui (skrandžiui, plonajam žarnynui, storajai žarnai). Juoda duona skatina sotumo jausmą, slopina apetitą, tirpios skaidulos ypač lėtina skrandžio tuštinimo greitį. Taigi naudos organizmui tikrai yra.
– Išskiriate rupią ruginių miltų duoną. O kokių savybių turi balta duona?
– Šviesesnę duoną dažniausiai rekomenduojame vaikams, kurių virškinamasis traktas dar nėra pasirengęs rupiai duonai, nes šviesi kviečių duona lengviau virškinama.
– Kiek šiais laikais duona natūrali?
– Į sudėtį tikrai reikia atkreipti dėmesį, nes būna daug visokių priedų. Norėtųsi, kad ir cukraus nebūtų pridėta papildomai, nes pats grūdas yra sudėtinis angliavandenis, taigi sotumo jausmas ir veikimas vyksta palaipsniui, o su tokiais produktais gaunama ir gliukozės. Perkant reikėtų skaityti sudėtį ir pirmenybę teikti duonai be puriklių, konservantų ir kt. Ji būtų naudingesnė sveikatai. Be to, maistinių priedų mes gauname ne tik su duona.
– Kiek duona būtina visavertės mitybos dalis? Juk yra žmonių, kurie dietos sumetimais duonos visai atsisako.
– Sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro grūdiniai produktai: duona, košės, makaronai, bulvės. Taigi apie 50 proc. maistinės vertės turėtume gauti iš šitų sudėtinių angliavandenių. Riekė duonos sveria apie 60 g, tad sveikas žmogus, be kitų minėtų produktų, gali suvalgyti ir dvi tris riekes per dieną. Nemanau, kad tai būtų kenksmingas kiekis organizmui. Be abejo, viršytas angliavandenių, ypač blogųjų, kiekis gali turėti įtakos svorio didėjimui.
– Bet visiškai atsisakyti duonos – kraštutinumas?
– Grūdinių kultūrų produktų grupė yra plati. Jei žmogus gali valgyti duoną, visiškai jos atsisakyti nepatarčiau kad ir dėl įvairesnės mitybos.
– Kartais sakoma, kad labai šviežia duona nėra sveika. Ar tai tiesa?
– Taip, iš dietologinės pusės mes rekomenduojame rinktis vakarykštę duoną. Ji neturėtų būti tokia šviežia, šilta, nes virškinamajam traktui naudingesnė truputėlį padžiūvusi duona. Pavyzdžiui, ji nesukels pilvo pūtimo.
– „Baltijos tyrimai“ parodė, kad tamsią ruginę duoną linkę rinktis vyresni negu 50 metų žmonės ir pensininkai. O jaunimui labiau patinka batonas – penktadalis respondentų iki 30 metų nurodė būtent jį.
– Vis dėlto tamsi duona, kalbant apie energetinę vertę, kilokalorijų turi mažiau. O maistinių medžiagų joje yra daugiau – pavyzdžiui, maistinių skaidulų, palyginti su kvietine duona, yra tris keturis kartus daugiau.
