Išplito iš grafų Tiškevičių dvarų
Kalakutai Lietuvoje pradėti auginti dar 18 amžiaus viduryje grafų Tiškevičių ir kituose dvaruose. Tarpukario Lietuvoje jie jau išplito gana plačiai. Jų galima buvo nusipirkti turguose, Kalėdoms juos gamindavo kunigų šeimininkės, vienuoliai, pirkliai ir kiti pasiturintys žmonės. Tačiau sovietmečiu kalakutiena išnyko. Į Sibirą buvo ištremti darbščiausi Lietuvos ūkininkai, o likę kolūkiuose nesugebėjo auginti šių labai išrankių, lepių, daug priežiūros reikalaujančių paukščių. Kalakutai nelesa sugedusio ar nepažįstamo maisto, negeria nešvaraus vandens, nepakenčia triukšmo. Taip 50 metų kalakutienos Lietuvoje beveik nebuvo. Pastaraisiais metais kalakutienos pasiūla šalyje yra gana didelė, o paklausa nuolatos auga, nes tai ne tik skani, bet ir viena iš sveikiausių mėsų.
Mažiau geležies
Kalakutiena turi keletą privalumų, kurie išskiria ją iš kitų mėsų rūšių. Visų pirma kalakutienoje yra net 3 kartus mažesnis geležies kiekis lyginant ją su kitomis mėsos rūšimis – jautiena arba aviena. Tai svarbu, nes mokslo duomenys rodo, kad geležies žmogaus mitybos racione nereikėtų perdozuoti, pastaroji veikia kaip negatyvių reakcijų organizme pagreitintoja.
Neriebus pasirinkimas
Daugeliui, žinoma, aktualu mėsos riebumas. Pavyzdžiui, kalakutienos krūtinėlė be odos turi perpus mažiau riebalų nei raudonos mėsos rūšys: jautiena, aviena. Paanalizavus paukštienos riebalus paaiškėja, kad tai pusę jų sudaro sveikatai palankios nesočiosios riebalų rūgštys, vartotojams žinomos kaip omega 3 rūgštys. Trečdalį paukštienos riebalų sudaro sočiosios riebalų rūgštys, kurios yra šiek tiek sveikatai palankios. O priešingai raudonoje, tamsiai raudonoje mėsoje (jautienoje, avienoje) sočiųjų riebalų yra kur kas daugiau.
Paukštiena ir kalakutiena turi ir kitų privalumų. Mokslo duomenys rodo, kad paukštienos riebaluose nėra transriebalų, o transriebalai yra sietini su širdies susirgimais. Jautienoje ir avienoje transriebalų randama kur kas daugiau. Pavyzdžiui, jautienoje net iki 5 procentų, o avienoje iki 8 procentų.
Harvardo universitete atlikta mokslinė studija parodė, kad net ir mažas kiekis transriebalų gali padidinti kraujotakos ligų riziką iki 25 procentų. Nors šių riebalų daugiausia perdirbtuose ir supakuotuose produktuose: kepiniuose, saldumynuose, dešrose, tačiau jų natūraliai yra ir kai kuriuose gyvulinės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, mėsoje. Todėl pasirinkti transriebalų neturinčią kalakutieną yra teisingas sprendimas.
Kokybiški lesalai – sveika ir skani mėsa
Kalakutiena turi dar vieną išskirtinumą – šią mėsą nesunku modeliuoti, t. y. galima keisti jos sudėtį. Kalakutai lepūs paukščiai, jie nelesa nepažįstamų, nešvarių lesalų, bet jų pašarus praturtinus foline rūgštimis arba selenu, šių medžiagų kiekis pačioje paukštienoje padidėja net 3 kartus.
Didžiausios kalakutų augintojos Lietuvoje, bendrovės „Arvi kalakutai“ pašarų technologė Laura Lazdauskienė sako, kad pašarų kokybei įmonė skiria ypatingą dėmesį. Pas juos auginami paukščiai yra maitinami „Marijampolės pašarai“ lesalais. Jie yra pilnai subalansuoti, o jų gamyboje naudojamos tokios žaliavos kaip kviečiai, kukurūzai, soja, pupos, kvietrūgiai ir kita. Taip pat pašarai yra praturtinti vitaminais ir mineralais, kurie yra būtini normaliam paukščių vystymuisi. Žaliavų parametrai papildomai tiriami įmonės ir užsienio laboratorijose. Visa tai užtikrina, kad kalakutiena yra sveika ir skani.
