„Hidrinti riebalai buvo išrasti kaip pigus, geros konsistencijos, ilgą galiojimo laiką turintis sviesto pakaitalas. Jie yra ypač kenksmingi kraujagyslėms. O kai jos užsikemša, širdies ir smegenų ligos tampa neišvengiamos“, – aiškina profesorius.
Hidrinti riebalai, dar vadinami transriebalais, – tai augalinis aliejus, kuris kambario temperatūroje yra skystas, o chemiškai pakeitus jo struktūrą, tampa kietu. Hidrinimas vyksta kelias valandas aukštoje temperatūroje – iki 240 laipsnių. Taip jie įgauna kietą konsistenciją. Tokie riebalai – žaliava margarinui ir kulinariniams riebalams gaminti.
Šie riebalai, pasak A.Unikausko, didina vadinamojo blogojo ir mažina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tai medžiaga, labiausiai didinanti koronarinės širdies ligos ir insulto riziką. Taip pat jie siejami su staigia mirtimi nuo širdies ligų, diabeto ir net vėžio rizika.
Anot A. Unikausko, hidrintų riebalų daugiausia yra kasdien mūsų vartojamuose produktuose – rafinuotame aliejuje, majoneze, greitame maiste, kukurūzų spragėsiuose, bulvių traškučiuose, beveik visuose konditerijos gaminiuose.
Šie riebalai labai naudingi maisto pramonei – su jais pagaminti lengviau, taip pat hidrinti riebalai smarkiai pailgina gaminio galiojimo laiką.
Vistik riebalų žmogui, pasak A.Unikausko, reikia – jie padeda organizmui pasisavinti kai kuriuos vitaminus.
Sveikiausi riebalai yra nerafinuotame aliejuje, riešutuose, avokaduose – tai produktai, kuriuose yra vadinamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
