Prekybininkai pastebi, kad lietuvių mitybos įpročiai kiekvienais metais po truputį keičiasi, tačiau psichologas atkreipia dėmesį, kad paprastai pokyčių imasi gana nedidelė aktyviausių visuomenės narių dalis, galinti atlaikyti spaudimą ir duoti toną kitiems.
Žymus psichologas Olegas Lapinas mano, jog mitybos pokyčiai ir iš to kylantys nedideli nesutarimai šeimoje yra įprasti: „Asmenys, atsakingi už maisto gaminimą šeimoje, gali niurzgėti dėl papildomai sugaišto laiko taikantis prie skirtingų poreikių, tačiau tiek pokyčiai, tiek niurzgėjimas yra visiškai natūralūs procesai šeimoje. Galima nusiteikti, jog tas vienintelis besikeičiantis žmogus arba nuteiks visą šeimą pasikeisti, arba praras motyvaciją ir grįš prie senų įpročių“.
Pasak jo, pokyčiai yra sudėtingi procesai, kuriuos socialinėje grupėje paskatina ir vykdo lanksčiausi ir dinamiškiausi nariai.
Paprastai tokie asmenys yra ir grupės lyderiai, turintys akivaizdžios įtakos aplinkiniams. Tokiems individams psichologas priskiria variklio vaidmenį, kuris ne tik užtikrina gyvavimą, bet ir skatina vystymąsi. Taigi, jei nusprendžia keistis šeimos „variklis“, jo pavyzdžiu paseks ir likę šeimos nariai.
Savo ruožtu „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė vartotojų elgesyje įžvelgia norą ir pastangas balansuoti mitybą.
„Kasmet vis labiau populiarėja sveikos gyvensenos produktai, taip pat plečiasi pirkėjų mėgstamiausių vaisių ir daržovių kategorija. Jeigu prieš kelis metus gyventojai apsiribodavo Lietuvai įprastomis daržovėmis, šiandien užtikrintai renkasi ir baklažanus, ir avokadus ar kitas įdomesnes daržoves, – teigė B.Čaikauskaitė. – Maža to, vis didesnei daliai vartotojų vaisiai ir daržovės iš garnyro ar deserto tampa vyraujančia raciono dalimi.
Žinoma, kai kalbame apie visos šeimos pirkinių krepšelį – jame gausu prekių, liudijančių apie gana skirtingus mitybos įpročius – tas pats pirkėjas pasirinks tiek šviežią mėsą, tiek sojos kepsnelius, tiek duoną iš visų gūdų dalių, tiek ir įprastą duoną ar batoną“.
„Akivaizdu, kad Lietuvos šeimose mitybos klausimais egzistuoja nuomonių įvairovė, tačiau nesutarimai neturėtų nustelbti lietuvių meilės maistui. Mes savo klientams visada akcentuojame, kad kiekvienas produktas gali būti paruoštas keliais skirtingais būdais – pagal kiekvieno skirtingus mitybos įpročius, svarbiausia, kad produktai būtų švieži ir kokybiški“, – įsitikinusi „Iki“ komunikacijos vadovė.
Kalbėdamas apie pokyčius šeimoje, O.Lapinas atkreipia dėmesį, kad nariai skirstomi ne tik pagal dinamiškumą ar statiškumą, bet ir pagal amžių, kuris tiesiogiai lemia jų elgesį, reakcijas ir įpročius.
„Pavyzdžiui, jei vaikų nuo pat pradžių neauklėjote tinkamai maitintis, jų neįpratinsite staiga keisti valgymo įpročius: atžalos norės to, kas jiems skanu, o spjaudys viską, kas nepatiks. Vaiko sprendimai dar nėra sąmoningai apgalvoti. Taigi, mitybos naujovės, kad ir kokios argumentuotos ir pagrįstos būtų, greičiausiai nesulauks pritarimo iš mažųjų“ – pastebėjimais dalinasi O.Lapinas.
Psichologas taip pat įvardija dar vieną amžiaus grupę, nelinkusią toleruoti pokyčių – tai pensinio amžiaus žmonės. Nugyvenę visą gyvenimą su vienais įpročiais, net ir gydytojų raginami, jie vengia keistis ir geriau pasirenka brangius vaistus nei sveikesnę gyvenseną.
Sąmoningiausi ir lengviausiai pokyčius priimantys žmonės – 30–40 metų asmenys: išprusę, suinteresuoti sveikiau gyventi ir sąmoningai to siekiantys.
