Štai kelios priežastys, kodėl verta valgyti kuo daugiau kopūstų. Jas išvardino mashed.com
Vienas paprasčiausių argumentų dažniau įtraukti kopūstus į valgiaraštį yra tai, kad kopūstai yra tikri riebalų žudikai. Dubenėlyje žalių kopūstų yra nulis riebalų ir tik 22 kilokalorijos, o tai reiškia, kad valgyti kopūstus galima be jokio sąžinės graužimo. Jie pasotina ir negali padaryti jokios žalos!
Apie tai, kuo naudinga kopūstų sriuba, esame rašę anksčiau: „Pasaulis eina iš proto dėl šios riebalus tirpdančios kopūstienės“.
Kita priežastis – kopūstai saugo širdį ir kraujagyslių sistemą. Juose yra daug tirpiųjų skaidulų ir fitosterolių, o tai reiškia, kad ši daržovė saugo virškinimo sistemą nuo cholesterolio pasisavinimo. Ypač efektyviai veikia troškinti ar virti kopūstai.
Skaidulos, esančios kopūstuose, ne tik ilgam suteikia sotumo jausmą ir mažina cholesterolio kiekį – jos padeda, kai užkietėja viduriai. Tiesiog kasdien suvalgykite dubenėlį kopūstų, ir pamiršite, kas yra užkietėję viduriai.
Kopūstai gali būti puiki apsauga nuo peršalimo ligų. Dviejuose dubenėliuose žalių kopūstų yra daugiau nei 100 proc. paros normos vitamino C.
Silpsta regėjimas? Tuomet taip pat kramsnokite kopūstus. Juose yra daug betakaroteno – medžiagos, kuri organizme virsta vitaminu A. O jis, kaip žinia, tikras akių draugas.
Kopūstuose yra itin daug vitamino K, kuris labai reikalingas širdžiai. Jis mažina plokštelių susidarymą arterijose, gerina smegenų veiklą. Ir nors šio vitamino atsargos saugomos riebiuose audiniuose, valgydami kopūstus jo niekada neperdozuosite.
Galiausiai – kopūstai yra tikra superdaržovė, kai kalbama apie kovą su vėžiu. Taip, tai tiesa – kopūstai padeda nugalėti vėžį. Juose yra gausybė antioksidantų ir kitų medžiagų, galinčių padėti įveikti vėžines ląsteles.
Iškart po to, kai susivienijo Vakarų ir Rytų Vokietija, buvo atlikti gyventojų sveikatos tyrimai.
Buvusios Rytų Vokietijos gyventojai buvo labiau nutukę, maitinosi riebiau, valgė mažiau vaisių ir daržovių. Tačiau sergamumas tam tikromis vėžio rūšimis buvo gerokai mažesnis nei buvusioje Vakarų Vokietijoje.
Taip pat paaiškėjo, kad buvusios Rytų Vokietijos gyventojai suvalgydavo ženkliai daugiau kopūstų nei jų tautiečiai buvusioje Vakarų Vokietijoje. Manoma, kad tai ir galėjo lemti tokius didelius sergamumo vėžiu skirtumus.
Tad laikas atsiversti receptų knygą ar panaršyti internete ir paieškoti, ką dar skanaus galima pasigaminti iš kopūstų.
