Taip LRT radijui sakė dietų ir mitybos specialistė Ieva Kuodienė. Anot jos, žiemą verta rinktis ir raugintus, marinuotus produktus – nors jie išlaikę mažiau gerų medžiagų, vis tiek jų turi.
– Kokiais mitybos principais reikėtų vadovautis žiemą?
– Reikia vadovautis tuo pačiu, kuo ir vasarą. Tačiau mūsų sezonas diktuoja savo sąlygas ir sezoniškus produktus. Žiemos metu vartojame daugiau raugintų, konservuotų produktų. Žmonės netgi skatinami rinktis daugiau konservuotų produktų.
Pagal vertingumo kriterijus pirmoje vietoje būtų rauginti produktai, kurie naudingomis medžiagomis nė kiek nenusileidžia šviežiems, kai kurie turi jų net daugiau. Tačiau tiek marinuoti, tiek džiovinti ar šaldyti produktai yra pakankamai vertingi ir mūsų mityboje užima labai svarbią poziciją. Pagal maistinę vertę jie išlaikę mažiausiai gerų medžiagų, turi mažiau vitaminų ir mineralų, bet vis tiek jų turi.
– Ar tiesa, kad pati blogiausia daržovė žiemą yra agurkas, nes jis vėsina kūną?
– Ne, tikrai netiesa. Agurkas turi gaivinantį skonį, tad, pavyzdžiui, valgant sunkius, mėsos produktus, tas agurko gaivumas – malonus ir subalansuotas. Tikrai nėra taip, kad, suvalgę agurką, sušalsime.
– Vasarą vaisių ir daržovių gauti daug paprasčiau, žiemą vienintelis pasirinkimas – prekybos centras. Ką manote apie ten parduodamus vaisius ir daržoves?
– Suprantame, kad, pavyzdžiui, pomidorai ne sezono metu Lietuvoje neauga. Tačiau norime juos valgyti ir turime nusipirkti. Nereikėtų visiškai nuvertinti tokių daržovių, jos – taip pat natūralios, gamtinės kilmės.
Žinoma, jas veikia transportavimas, tręšimas, auginimo tradicijos, sandėliavimo sąlygos. Produktas netenka dalies savo vandens, o su juo – vitaminų ir mineralų. Tačiau tokių produktų baimintis nereikia. Kad mūsų mityba būtų visaavertė, turime jų pridėti prie kasdienio raciono, nesvarbu, produktai pirkti prekybos centre ar pas ūkininką turguje.
– Dėl prekybos centruose esančių produktų vyrauja baimė – nežinia, kaip tie vaisiai ir daržovės buvo transportuoti, kodėl, pavyzdžiui, obuoliai taip blizga. Ką reikėtų daryti, kad nusipirkę produktą, galėtume jį valgyti be baimės?
– Obuolių blizgėjimas nerodo, kad jie apdoroti. Žieminės obuolių veislės turi natūralią plėvelę, kuria pasidengia, ji tokia vaškinė, riebalinė. To nereikia bijoti, nereikia gramdyti tos plėvelės, nes ji natūrali ir apsauginė.
Dar vienas dalykas, kad, nusipirkę kokį nors nežinomą produktą, galvojame, kad jis dėl sandėliavimo ir auginimo turi neorganinės kilmės apvalkalą. Jei odelė stora, pažeista, turi neaiškių vietų, ją dera nulupti. Bet nereikėtų produkto mirkyti kažkokiuose tirpaluose, nes sumažės mitybinė vertė. Geriau nulupti, pašalinti odelę, bet nemirkyti.
– Ar tikrai žiemą reikėtų valgyti tuos vaisius, kurie turi storą žievę, juos apsaugančią?
– Logikos yra, nes visi vaisiai ir daržovės, kurie gali ilgai išsilaikyti per žiemą, savaime užsiaugina storesnę odelę. Pavyzdžiui, ankstyvųjų bulvių odelės beveik nėra, ji plona, lengvai nusivalo. Vėlyvesnės bulvės turi storesnę odelę ir mes ją skutame. Taip ir mandarinai, apelsinai – vienos rūšys turi storesnę, kitos plonesnę odelę, bet tai tam pačiam sezonui būdingi vaisiai.
– Tad žiemą į vaisius ir daržoves neverta žiūrėti skeptiškai ir mažinti jų porcijas, rinktis kitokias formas?
– Tikrai nereikia žiūrėti skeptiškai, nereikia ir mažinti. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad žiemą mums reikalingas stipresnis imunitetas, kad būtume atsparūs. Atvirkščiai, turėtume stengtis stiprinti save ir ieškoti sveikų produktų, galimybių ir paruošimo būdų.
– Ar žiemą reikėtų kaip nors keisti ingredientų sudėtį plakant vaisių ir daržovių kokteilius?
– Plakant kokteilius, pravartu naudoti šaldytas uogas. Atšildytos uogos praranda savo formą, subliūkšta. Kartais ir valgyti jų neturime su kuo, nežinome kaip. Tad geras būdas yra plakti kokteilius ir taip sunaudoti atsargas. Tokiu būdu gausime sezonui nebūdingų medžiagų.
Jei uogos baigiasi, kokteiliams galima naudoti produktus, būdingus žiemai. Tai morkos, burokėliai, kopūstai ir pan.
Tačiau nereikia pamiršti, kad kokteiliai neatstoja grynosios mitybos. Mums reikia valgyti ir kramtyti dantimis, vartoti daugiau kramtomo maisto.
