Mugės lankytojai galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, paragauti mėsos ir pieno produktų pakaitalų, įsigyti įvairių pusfabrikačių, ekologiškų prekių, knygų, virtuvės įrangos, natūralios kosmetikos, papuošalų, aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams.
„Tai puiki proga įsigyti kalėdinių dovanų, kurias gaminant nenukentėjo gyvūnai“, – sakė renginio sumanytoja Ventė Viteikaitė.
Mugėje dalyvaus daugiau nei 70 įmonių.
Atėjusieji į renginį galės pasiklausyti įvairių paskaitų. Jų programa bus iš tiesų įdomi ir aprėps įvairias temas nuo veganizmo etikos aspektų, vaikų mitybos, etiško verslo kūrimo bei vystymo iki visuomenės sveikatos problemų, susijusių su gyvūninės kilmės maisto vartojimu, sprendimo. Paskaitas skaitys lektoriai iš Lietuvos ir užsienio.
Kaip visuomet, renginyje veiks ir infostaliukas – prie jo lankytojai galės nemokamai gauti įvairių lankstinukų, žurnalų, kortelių su receptais, pasikonsultuoti su veganišką gyvenimo būdą pasirinkusiais renginio savanoriais.
Tai bus jau penktasis „Vegfest LT“ ciklo renginys.
Pirmasis – „Vegfest LT“ rudeninė mugė, buvo surengtas pernai rugsėjį, vėliau sekė dar keli renginiai Vilniuje bei vienas Kaune, visi sulaukę milžiniško susidomėjimo.
„Veganizmas bei augalinė mityba visame pasaulyje plinta itin sparčiai, nuo šių tendencijų neatsilieka ir Lietuva. Veganų skaičius auga itin greitai, nuolat didėja jiems tinkamų produktų pasiūla, o pagal vegetariškų ir veganiškų restoranų skaičių pirmaujame visoje Europoje“, – džiaugėsi Ventė.
Idėją rengti „Vegfest LT“ ji atsivežė iš užsienio – Vakaruose panašūs renginiai organizuojami jau daugiau nei trisdešimt metų ir sulaukia gausybės lankytojų. „Pajutau, kad ir Lietuvoje panašiam renginiui jau atėjo laikas ir neapsirikau. Didžiausiame mūsų renginyje – birželį surengtame „Vegfest LT“ vasaros festivalyje sulaukėme beveik 5.000 lankytojų. Tai džiugina ir įkvepia tolesniems darbams“, – mintimis dalijosi organizatorė.
Veganai mano, jog nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių, todėl atsisako mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, neina į zoologijos sodus, delfinariumą, cirką, nejodinėja. Veganizmo pradžia laikomi 1944-ieji, kuomet Jungtinėje Karalystėje buvo įkurta Veganų bendrija, tačiau judėjimas labiausiai išpopuliarėjo atsiradus internetui, o ypač pastaraisiais metais.
Daugiausia veganų gyvena Izraelyje – čia jie sudaro net 5% visų gyventojų. Izraelį sparčiai vejasi ir Jungtinė Karalystė, Vokietija, Skandinavijos šalys, JAV.
Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija daugiau nei 21.000 narių – tai pagrindinė šalies veganų platforma internete.
Veganiškas gyvenimo būdas sveikesnis, pigesnis, mažiau kenksmingas aplinkai. Netgi itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija pripažino augalinę mitybą kaip sveikesnę nei mėsišką ir patvirtino, kad ji yra tinkama įvairaus amžiaus žmonėms – nuo kūdikių ir vaikų, iki paauglių, suaugusiųjų, nėščiųjų, senyvo amžiaus žmonių ar sportuojančių, o mėsos gaminius priskyrė prie pirmosios kategorijos kancerogenų, kuriems priklauso ir tokios medžiagos, kaip asbestas, radioaktyvieji elementai, tabako gaminiai.
O Jungtinių Tautų organizacija ragina mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą dėl aplinkosaugos problemų – gyvulininkystės padaroma žala gamtai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu sudėjus.
Daug kas mano, jog veganiškas maistas – blankus, tačiau tai visiška netiesa. „Veganiškas maistas yra be galo įvairus ir skanus. Ateikite į mugę ir patys tuo įsitikinsite“, – kvietė V.Viteikaitė. Įėjimas į renginį – nemokamas.
