Kasdienis pusryčių, pietų, vakarienės gaminimas iš šeimininkių pareikalauja nemažai laiko ir išmonės. Tačiau 29 metų Alina, su vyru Robertu auginanti 2,5 metų dukrelę Ievutę, įsitikinusi, kad tokia mityba yra naudingiausia šeimai.
Sveikos gyvensenos šalininkė A.Šiuškienė neseniai tapo „Maximos“ reklaminiu veidu. Moteris turi savo filosofiją, kaip gyventi sveikai ir gali jos pamokyti kitus.
Socialinio darbuotojo diplomą įgijusi Alina pagal specialybę nedirba – prieš šešerius metus ji kartu su vyru įsteigė jojimo klubą, kuriame treniruoja norinčius išmokti joti vaikus ir suaugusiuosius, rengia vasaros stovyklas. Be aktyvios veiklos jojimo klube Alina dar lanko įvairius seminarus, kuriuose mokosi dalykų, kurie jai praverčia darbe.
Jos vyras taip pat nesėdi rankų sudėjęs. Turi savo įkurtą Tailando bokso (Muay Thai) klubą Trakuose „Mustangas“, ne tik treniruoja ir veža savo sportininkus į varžybas, bet turi tarptautautinę Muay Thai teisėjo kategoriją ir teisėjauja aukščiausio lygio renginiuose visame pasaulyje.
„Mūsų gyvenimas skiriasi nuo kitų – dirbame ne nuo 8 ryto iki 17 vakaro, bet nuo pietų iki vėlyvo vakaro, taip pat ir savaitgaliais, kai savo sportininkus vežame į varžybas. O jeigu nevažiuojame į varžybas, tada būna intensyvios treniruotės. Mums laisvas tik sekmadienis, kurį pavadinome šeimos diena. Tą dieną stengiamės visą dieną praleisti kartu su savo dukryte, aplankyti kitus šeimos narius“, – pasakojo Alina.
Aktyviai gyvenanti ir dirbanti šeima neslepia: kažin, ar pajėgtų tiek darbų per dieną nuveikti, jeigu ne gera sveikata. Apie tai, kaip ja rūpinasi, mitybos įpročius ir naujus atradimus, – pokalbis su A.Šiuškiene.
– Kodėl ir kada susidomėjote sveika mityba?
– Dar paauglystėje domėjausi sveika mityba ir jos laikiausi. Man tai patiko, nes derinant maistą ir atsisakius kai kurių produktų pajutau, kad atsiranda daug energijos – atrodo, ir kalnus nuversti galėtum. Po to atėjo studijų, darbo metas, nebuvo laiko apie tai galvoti.
Mintys apie sveiką mitybą sugrįžo, kai pradėjome auginti žirgus. Kai pamačiau, kokie jie jautrūs, kaip reaguoja į netikusį pašarą, susimąsčiau: juk žmogaus organizmas taip pat gyvas. O kažkodėl augintiniu rūpinamės labiau nei savimi.
Kitas postūmis buvo dukrelės gimimas. Norėjosi ją auginti sveikai, o tuo pačiu ir patiems saugoti save.
– Kaip pakeitėte savo gyvenimą ir mitybą? Ko pirmiausia ėmėtės?
– Pirmiausiai apie sveiką mitybą man vis primindavo mama, nes ji pati labai sveikai maitinasi ir kartkartėmis valo organizmą. Tada perskačiau Michaelo Klendze knygą „Sveiki ir jaunatviški“ ir užsidegiau ilgai ir sveikai gyventi. Kartkartėmis, kai pastebiu, kad šlubuoja sveikata, vis paimu į rankas tą knygą. Tikiu, kad sveikata priklauso nuo to, ką dedame į burną, gyvenimo tempo ir poilsio.
– Ar sunku suderinti jūsų, vyro ir vaiko poreikius?
– Aš pati labai mėgstu salotas. Man pirmoje vietoje – salotos, tik po to galvoju, ką su jomis patiekti. O vyrui svarbiau mėsa, garnyras, o salotos – trečioje vietoje. Be to, jam salotos patinka su majonezu, bet pastebiu, kad jau nesipriešina salotoms su alyvuogių aliejumi.
Kartais būna sunku suderinti visų poreikius, ir tenka gaminti kiekvienam atskirai.
Tačiau iš vyro aš taip pat perėmiau sveikų įpročių – pavyzdžiui, valgyti ne kiaulieną, kurią mėgau anksčiau, o paukštieną – vištieną, kalakutieną.
Taip pat jis mane išmokė gaminti kasdien ir valgyti šviežią maistą. Tai prabanga šiais laikais, kai visiems trūksta laiko. Bet jeigu aš nespėju, vyras pagamina – jis moka gaminti labai skanius troškinius. Vasarą ant grotelių kepame mėsą, kotletus.
– Ar jūsų namuose būna saldumynų?
– Aš labai mėgstu saldumynus. Buvo metas, kai negalėjau gyventi be pieniško šokolado. Tačiau atradau priemonę, kuri man padėjo atsikratyti saldumynų poreikio – tai arbata su medumi arba imbieru.
Ypač mėgstu žaliąją arbatą, kurią geriu be jokių priedų. Kai užsimanau ko nors saldaus, išgeriu arbatos.
Ir pamirštu šokoladą. Net mama stebisi, kad pradaryta šokolado pakuotė gali labai ilgai gulėti stalčiuje.
Saldumynus keičiu į džiovintus vaisius be cukraus, figas, datules, mėgstam sveikus batonėlius, bananus – juk jie irgi saldūs.
Kavos geriu tik vieną puodelį per dieną. Man tai aukso standartas, padedantis palaikyti kraujo spaudimą, o vienas puodelis per dieną, manau, nepakenks.
– Kaip atrodo jūsų pusryčiai, pietūs, vakarienė?
– Pusryčiams su dukrele dažniausiai valgome avižinę košę. Pastebėjau, kad jos pavalgius energijos užtenka iki pietų. Vyras pusryčiams valgo kiaušinius, dažniausiai keptus su daržovėmis.
Pietums vyras visada grįžta namo, o mano darbas – šalia namų, tad per pietus vėl visi sėdime prie bendro stalo.
Pietums niekada nebūna dviejų patiekalų – arba sriuba, arba antrasis patiekalas. Vakarienei dažniausiai valgome troškinius. Itin mėgstame su grikiais, ryžiais. Vakarais mėgstame ir tokias salotas, kaip Cezario ir panašias su vištienos ar kalakutienos gabaliukais.
Valgį visuomet gaminame tik vienai dienai. Nesame iš tų, kurie linkę pasigaminti didelį katilą ir po to šildyti kelias dienas iš eilės.
– Esate iš tų retų žmonių, kurie turi galimybę visą dieną maitintis namuose ruoštu maistu. Gaminant kasdien turbūt kasdien reikia ir į parduotuvę užsukti?
– Taip, ir tai daro vyras, nes jis dirba mieste, ir jam patogiau. Mes niekada neperkame produktų visai savaitei. Gal ir nepraktiška kasdien užsukti į parduovę, bet mes laikomės požiūrio, kad geriau pirkti mažiau, kasdien suplanuoti, ką valgysime ir kasdien nusipirkti produktų – tuomet jie bus visada švieži.
Vis ketinu surašyti visos savaitės valgiaraštį, manau, tai dar labiau padėtų sutaupyti laiko, bet kol kas vis neprisiruošiu.
– Ko niekada neperkate?
– Vadovaujuosi taisykle: „Niekada nesakyk niekada“, bet jau labai ilgai neperkame bandelių, batono, sausainių su gausybe priedų. Visuomet skaitau produktų sudėtį. Jeigu juose daug chemijos, palmių aliejaus, vengiu jų.
Kurį laiką nepirkau ir nenaudojau kviečių, nes maitinant dukrelę krūtimi teko laikytis hipoalerginės dietos. Laikantis jos daug ko negalima valgyti, tačiau įvairiausių produktų, kuriuos galima valgyti, – ne mažiau.
Dabar skaitydama labai įdomią Wiliamo Daviso knygą „Kviečių pilvas“ sužinojau apie daugiau produktų, kurie žaloja mūsų sveikatą ir ketinu jų atsisakyti.
– Kaip ruošiatės šventėms? Ar per šventes leidžiate sau atsipalaiduoti? Švenčių patiekalus gaminsite pati?
– Priklausys nuo to, kur švęsime – pas save namuose ar pas vyro tėvus. Laikomės tradicijos, kad šeimininkė rūpinasi pagrindiniu patiekalu, o atvykstantys kiti šeimos nariai atsiveža po kelis patiekalus – salototų, mišrainių, pyragėlių ir panašiai.
Stengiamės, kad ant stalo būtų 12 patiekalų, į tą skaičių įtraukiame ir duoną ar gėrimą – persivalgyti nėra gerai sveikatai. Net ir valgydama nedideliais kiekiais per šventes ne visada visko paragauju.
