Kitokia mityba dovanojo geresnę savijautą ir dailesnes linijas

Sveiko gyvenimo būdo propaguotoja, medicininį išsilavinimą turinti rinkodaros specialistė Jūratė Bukauskienė (46 m.) jau kurį laiką savo socialinio tinklo paskyroje dalijansi patirtimi ir pasiektais rezultatais. Tikriausiai įdomu, kodėl? 

J.Bukauskienės šeimai priimtiną mitybos būdą renkasi ir jos draugai ar kolegos. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
J.Bukauskienės šeimai priimtiną mitybos būdą renkasi ir jos draugai ar kolegos. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Daugiau nuotraukų (1)

Džestina Borodinaitė, „Rinkos aikštė“

Feb 23, 2018, 4:43 PM

Jūratės šeimai priimtiną mitybos būdą – veganizmą, pašnekovės teigimu, renkasi draugai, kolegos ir jai labai malonu, kad savo patirtimi bei sukauptomis žiniomis gali dalintis su šiuo mitybos būdu besidominčiais žmonėmis. 

Tokia mityba į Bukauskų šeimyną atnešė sveikatą, dailesnes kūno linijas, daug energijos ir labai gerą savijautą.

Veganišką mitybą savo šeimoje įskiepijusi Jūratė tikina, jog užuomazgos apie sveikesnį maistą, apie kokybiškesnį jo paruošimą ir sveikesnę gyvenseną atsirado dar jaunystėje. Dar Jūratei mokantis mokykloje jos tėvai augino labai daug įvairių daržovių (giminę supažindino su reta tuo metu Lietuvoje daržove – paprika), uogų, vaisių.

O dabar plačiau apie tai, kaip Jūratės šeima ruošia maistą savo virtuvėje.

– Jau dešimt metų renkatės veganišką mitybą. Papasakokite, kaip jūsų mityba atrodė prieš tai?

– Jau nuo pat vaikystės augau šeimoje, kurioje požiūris į kokybišką maistą buvo išskirtinis. Dėl sveikatos problemų tėvai atkreipė dėmesį į mitybą – buvo atsisakę kiaulienos, riebaus maisto, dažniausiai vartodavo nuvirtą paukštieną, valgydavo daug daržovių, todėl būsiu teisi sakydama, kad mano požiūris į maistą, į jo kokybę pradėjo formuotis jau nuo vaikystės. Gyvenome ir valgėme sveikiau nei kiti, šeima buvo be žalingų įpročių (šypsosi). 

Tačiau intensyviausiai savo mitybą koreguoti pradėjau sulaukusi 19 metų, kai ištekėjau. Pagal tuo metu turėtas žinias ir suvokimą apie sveiką gyvenseną bandžiau į šį kelią įtraukti ir kitus šeimos narius – visų pirma savo vyrą Artūrą (53 m.). Skatinau jį atsisakyti vaisvandenių, konditerinių gaminių, baltos duonos, manų košės, o rinktis daugiau daržovių, vaisių, kruopų ir kitokių sveikų produktų. 

Aišku, iki pradėjome maitintis tik veganiškai, virtuvėje garuodavo ir tradiciniai lietuviški patiekalai, tačiau ilgainiui mes juos pamiršome. Dabar ant mūsų šeimos stalo – tik augalinės kilmės patiekalai.

– Ar veganiškų patiekalų ruošimas pareikalauja iš jūsų daugiau laiko nei įprastų lietuviškų patiekalų gaminimas?

– Dabar viskas pasikeitė į gerąją pusę. Gaminimas daugiausia užtrunka iki pusvalandžio. Ir aš tuo džiaugiuosi, nes tikrai nesu iš tų moterų, kurios sureikšmina virtuvę, patį gaminimą. Man maistas – tai gaunama energija, vitaminai mūsų organizmui, malonumas patiekti mažai apdorotą, sveiką, skanų maistą. 

Tačiau, kad ir kiek tai betruktų, man maistą ruošti patinka – tai tampa tarsi savotiška meniškumo išraiška, kada galiu atskleisti savo fantazijas.

– Tai visgi gaminimo būdai liko tie patys? Kepate? Troškinate? Verdate?

– Norėdama, kad ruošiamas maistas būtų naudingas organizmui, stengiuosi, kad jame liktų visos vertingos medžiagos, todėl tenka kuo mažiau jį apdoroti: kruopas, daržoves kaitiname iki užvirimo, kepimą keičiame troškinimu: daržovės minkštėja, bet išlaiko savo spalvą ir vertingas medžiagas. Šeimoje dažniausiai valgome daržoves, vaisius. Rečiau maistą verdame vandenyje ar garuose, kartais šiek tiek pakepiname, bet tik tada, kai to tikrai reikia.

– Ir įmanoma be mėsos?

– Tikrai taip. Juk iš to, ką mes vartojame, galima paruošti galybę įvairiausių patiekalų, gauname visas mūsų organizmui reikalingas medžiagas. Minčių apie gyvulinės kilmės produktus išvis nėra. 

Būna atvejų, kai esame kelionėje ir valgant ar kavinėje, ar viešbučio restorane, papuola koks grietinės šaukštas, tai dėl to tikrai nedarome tragedijos, suvalgome, bet mėsos produktai į mūsų organizmą nepatenka. 

Kalbant apie namus, bet kokių gyvulinės kilmės produktų jau seniai neperkame. Panašiai mūsų šeimoje ir su saldumynais. Jais mūsų šeima lepinasi tik per šventes (šypsosi).

– Tai ką tada labiausiai mėgstate?

– Prisipažinsiu, man labiausiai patinka truputį šiltas maistas – tai tikrai didis malonumas mūsų organizmui, tačiau šiltu maistu lepinamės labiau šaltuoju metų sezonu. 

Vasarą valgome šviežias daržoves, vaisius, uogas, iš jų gaminamas salotas ir kokteilius. Visa mūsų šeima dievina vaisius bei žaliuosius kokteilius. Mėgiamiausios kruopos – grikiai, kurie ne tik suteikia sotumo jausmą, energijos, bet tinka ir prie įvairiausių salotų. 

Sunkiau įvardinti tą vieną ar kitą patiekalą, nes tai, ką valgome, mums viskas tinka ir yra skanu. Daugiausia gaminame kažką iš angliavandenių: tai yra kruopas ir įvairiausias salotas, kurių yra visa galybė. 

Paįvairinimui išbandome įvairiausių indiškų receptų. Nuo to tikriausiai gimė įprotis naudoti indiškus prieskonius, kurie mūsų skoniui ne visada priimtini, bet kitokio skonio pajutimas duoda kitą emociją. Be to, labai džiaugiuosi, kad mūsų šeimos pavyzdys įkvepia ir kitus (šypsosi). Tokiu maistu mėgaujasi ir mano mama Birutė, ir būsimi žentas bei marti.

– Išduokite paslaptį, ar toks mitybos pasirinkimas pakeitė jūsų ir jūsų šeimos gyvenimo kokybę?

– Be jokios abejonės. Iki kol tapome veganais mus su vyru kamavo vis didėjantis rūgštingumas, refliukso problemos, antsvoris. Tai buvo signalas, kad reikia kažką keisti. Atkreipėme dėmesį į mitybą ir nuo 2008–2009 metų įvykdėme joje labai didelę korekciją. Nors iš pradžių buvo nelengva, tačiau augant vaikams, keičiantis jų sąmoningumui, požiūriui, šiandien mes vieninga komanda, supratusi, jog maistas – investicija į save, į savo gyvenimo trukmę.

– Produktai tik ekologiški?

– Visada ieškau maisto, kuris būtų sveikesnis, vengiu tų produktų linijų, kuriose daug chemijos. Mūsų virtuvėje visiškai nėra kvietinių produktų. Juos keičiame bemiele rugine duonele ar grikių miltais. 

Kažkada naudodavome daug bulvių, dabar tą kiekį sumažinome ir pradėjome jas virti tik su lupena. Kadangi šio laikmečio visuose augaluose (žinoma, ir gyvulinės kilmės produktuose) yra didžiulis deficitas mūsų organizmui reikalingų medžiagų (dėl sėjomainos nebuvimo, dėl nualintų užrūgštėjusių dirvožemių, naudojamų cheminių trąšų), jau 10 metų bendradarbiaujame su natūralių maisto papildų gamintoju ir augintoju.

– O kaip su idėjomis, ar nepritrūkstate, juk sumažinus produktų racioną, sumažėja ir galimų paruošti patiekalų įvairovė?

– Kadangi nuo jaunystės esu meniškos prigimties, idėjų visada užtenka. Turime tokį vieną labai šeimynišką įprotį – mūsų šeimoje lygybė. O lygybė kur? Tas, kuris pirmas įžengia į namus, suvokia, kad kiti namiškiai grįš alkani, jaučia atsakomybę ir turi susiformavusį įprotį paruošti maisto. O kalbėdama apie save, galiu patikinti, jog man idėjų tikrai nepristinga niekada – aš galiu, kaip sakoma, pagaminti iš nieko (kvatojasi).

Dar kartą pasikartosiu, jog niekada nebuvau ta moteris, kuri per patiekalų galybę kurtų savo vertę, tokio bruožo niekada neturėjau ir dabar jo nėra. Mano požiūris į maistą buvo visada kitoks – visada norėjau greičiau, paprasčiau ir svarbiausia kuo sveikiau.

Greitai paruošiamais, sveikais, kiekvieno organizmui puikiai tinkančiais ir itin maistingais patiekalų receptais Jūratė Bukauskienė dalijasi ir su jumis. Išbandykite!

Veganiški grikių kepsneliai

Reikės: grikių kruopų, grikių miltų, svogūnų, džiovintų pomidorų, druskos, pipirų, kokosų aliejaus. Kiekiai pagal kiekvieno poreikį.

Gaminimas: išbrinkintas grikių kruopas sumaišyti su grikių miltais. Į masę sudėti susmulkintus ir patroškintus svogūnus, išbrinkintus smulkiai pjaustytus džiovintus pomidorus. Pagardinti druska ir pipirais. Iš turimos masės formuoti kepsnelius. Juos kepti, su kokosų aliejumi pakaitintoje keptuvėje, apverčiant, kol apskrus. Pašnekovė iškeptus kepsnelius dažnai pagardina padažu, kurį gamina iš kokosų aliejuje patroškintų mėgiamų smulkintų daržovių, pvz.: morkų, svogūnų, baklažano ir panašiai. Veganiškus grikių kepsnelius moteris patiekia su gaiviomis salotomis. Skanaus!

Seitanas (vegetariška kviečių mėsa) – tiems, kas toleruoja glitimą

Reikės: kvietinių miltų, druskos, mėgiamų prieskonių, kokosų aliejaus, mėgiamų daržovių.

Gaminimas: kvietinius miltus minkant išplauti po vandens srove, kol vanduo liks skaidrus, pačios masės iš 2 kg kviečių liks trečdalis. Iš tos masės formuoti norimo dydžio ir formos kepsnelius. Juos sudėti į padruskintą vandenį ir virti apie 20 minučių. Išvirusius kepsnelius paprieskoniuoti, dėti į su kokoso aliejumi truputį pakaitintą keptuvę ir šiek tiek apkepti. Pašnekovė šiuos kepsnelius patiekia su troškintomis daržovėmis ir gaiviomis salotomis.

Žaliasis kokteilis (4 asmenims)

Reikės: 2 avokadų arba 3–4 bananų, špinatų lapų, jaunų burokėlių lapų, švelnaus skonio salotų, šiek tiek agurko ar jaunos cukinijos, būtinai kokių nors sėklų (linų, sezamo, saulėgrąžų, moliūgų), poros šaukštų augalinių baltymų iš žirnių, vandens.

Gaminimas: visus ingredientus sudėti į maišytuvą (blenderį) ir susmulkinti iki vientisos tirštos masės. Skanaus.

Jūratė visiems linki sveikatos, energijos, sąmoningumo, dėkingumo ir meilės visiems.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.