Festivalis vyks trečiajame centro aukšte, neseniai atidarytoje Renginių aikštėje. O palapinės ir furgonėliai su karštu maistu įsikurs lauke, prie pagrindinio įėjimo.
Tai jubiliejinis – dešimtasis „Vegfest LT“ ciklo renginys ir trečiasis, rengiamas Kaune.
„Tai renginys, skirtas veganizmui, augalinei mitybai ir sveikam gyvenimo būdui populiarinti“, – sakė jo organizatorė, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Ventė Viteikaitė. Organizuoti „vegfestą“ ji ryžosi apsilankiusi Londone rengiamame didžiausiame Europoje veganams skirtame renginyje „Vegfest UK“. Jame dalyvauja daugiau nei pusė tūkstančio prekeivių, skaityti paskaitų ir vesti maisto gaminimo pamokų atvyksta pasaulinio garso įžymybės, o per dvi festivalio dienas apsilanko daugiau nei 30 tūkst. lankytojų. „Buvau labai sužavėta, supratau, kad panašaus renginio reikia ir Lietuvai“, – prisiminė mergina.
Pirmasis „Vegfest LT“ buvo surengtas 2016-ųjų rudenį ir sulaukė anšlago – prekės baigėsi šventei nė neįpusėjus, o žurnalistai renginį lygino su „Lidl“ atidarymu. Vėliau buvo surengta daugiau ne mažiau sėkmingų renginių – šiuo metu per metus rengiami trys „vegfestai“: du Vilniuje bei vienas Kaune, planuojama keltis ir į kitus miestus. Šiuo metu vedamos derybos su keletu vietų Panevėžyje bei Palangoje.
Renginio ašis – veganiškų prekių mugė. Artėjančiame renginyje Kaune dalyvaus daugiau nei 80 veganiškų bei veganams draugiškų verslų iš Lietuvos ir užsienio – Latvijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos. „Dalyvaus tiek renginio senbuviai, nepraleidę dar nei vieno festivalio, tiek naujokai – verslams tai puiki proga pristatyti savo prekes bei paslaugas veganų auditorijai“, – sakė renginio sumanytoja.
Lankytojai galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti ekologiškų prekių, virtuvės įrangos, receptų knygų, natūralios kosmetikos, etiškai pagamintų drabužių, papuošalų bei aksesuarų, prekių vaikams. Daugelio dalykų bus galima įsigyti su nuolaida.
Taip pat vyks paskaitos. Jų temos aprėps įvairias sritis: sveikatą, aplinkosaugą, gyvūnų teises ir kt. Profesionalus sportininkas, sporto treneris ir mitybos specialistas Andžej Michmel skaitys paskaitą „Augalinė mityba sportuojantiems“. Gydytoja Aiva Vaivarienė pristatys pranešimą „Nėščiųjų ir žindyvių mityba“, o socialinis verslininkas ir edukologas Giedrius Bučas kalbės tema „Darnus vartojimas moderniame pasaulyje“. Iš viso programoje – aštuonios paskaitos, taip pat bus surengtos maisto gaminimo pamokos, vyks speciali programa vaikams.
„Renginio atmosfera – itin draugiška ir pozityvi, tad kviečiame jame apsilankyti visus. Tai puiki proga išbandyti dar neragautų patiekalų ir maisto produktų, sužinoti naujų dalykų, susipažinti su bendraminčiais“, – žadėjo Ventė, pati veganiškai gyvenanti jau daugiau nei septynerius metus.
Veganizmo judėjimas gimė 1944 m. Jungtinėje Karalystėje Birmingemo mieste, kai buvo įkurta Veganų bendrija – tai iki šiol veikianti ir labai įtakinga organizacija. Jos steigėjas – buvęs Vegetarų bendrijos narys Donaldas Watsonas, nusprendęs, kad būti vegeratu neužtenka – būtina atsisakyti ir kitų gyvūninės kilmės produktų. Būtent D.Watsonas suformulavo veganizmo filosifijos pagrindus – pagrindinis veganizmo principas yra nekenkti kitoms gyvoms būtybėms. Veganai nevalgo mėsos, žuvies ir jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, nevartoja gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinčios ar su gyvūnais išbandytos kosmetikos, vengia kailio ir odos gaminių, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką su gyvūnais.
Tačiau rinktis veganizmą skatina ne tik etiniai įsitikinimai, bet ir rūpinimasis sveikata, aplinkosauga. Visos didžiausios pasaulio sveikatos ir mitybos organizacijos augalinę mitybą pripažįsta kaip tinkamą žmogui ir sveikesnę nei mėsiška. Su gyvūninės kilmės produktų vartojimu siejamas vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, artrito, osteoporozės, įvairių alergijų ir daugelio kitų ligų atsiradimas. „Atsirado daugiau energijos, susireguliavo svoris, pagerėjo miegas, jo reikia mažiau“, – apie sveikatos pokyčius perėjus prie augalinės mitybos pasakojo V.Viteikaitė.
Svarbus ir aplinkosauginis aspektas – intensyvios gyvulininkystės sukeliama žala gamtai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu sudėjus. Šiuo metu pasaulyje siaučiančių gaisrų priežastys taip pat siejamos būtent su gyvulininkyste.
Nuo pat judėjimo atsiradimo veganų skaičius augo, tačiau labiausiai veganizmas populiarėti ėmė atsiradus internetui, o ypač pastaraisiais metais. Laikoma, kad šiuo metu tai sparčiausiai plintantis judėjimas pasaulyje. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje veganų skaičius jau pasiekė daugiau nei 3,5 milijono, panašūs skaičiai ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, veganizmas taip pat labai populiarus JAV, Kanadoje, Australijoje. O skaičiuojant procentais pagal gyventojų skaičių, daugiausiai veganų turinčia šalimi laikomas Izraelis – čia veganai sudaro net 7% gyventojų. Pastaraisiais metais veganizmas ėmė plisti netgi itin konservatyviose, islamo religiją išpažįstančiose šalyse.
Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau didžiausia veganų platforma internete – grupė „Lietuvos veganai“ socialiniame tinkle „Facebook“ šiuo metu vienija daugiau nei 28 tūkst. narių. „Kviečiu prisijungti – joje rasite daug naudingų patarimų, receptų, informacijos apie nuolaidas, įvairius susibūrimus, renginius, – teigė V.Viteikaitė. – Ši grupė naudinga ir jau pakeitusiems gyvenimo būdą, ir dar tik norintiems jį keisti – joje rasite ne tik praktinių patarimų, bet ir moralinį palaikymą. Ir žinoma, apsilankykite „vegfeste“.
Įėjimas į „Vegfest LT Kaunas“ – nemokamas.
Taip pat jau žinomos kitų dviejų festivalių datos – lapkričio 23-24 d. renginys grįš į Vilnių, kur prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ vyks „Vegfest LT kalėdinė mugė“, o kitų metų gegužės 30 d. toje pačioje vietoje vyks didžiausias metų renginys – „Vegfest LT vasaros festivalis“.
