Dietologė pasisakė apie ryšį tarp mitybos ir vėžio: štai ką svarbu žinoti visiems

Sužinoję apie vėžio diagnozę pacientai puola keisti mitybos. Jie nori išgirsti iš gydytojo dietologo patarimų, kokių maisto produktų nevalgyti. Bet nėra tokios dietos, kurią būtų galima taikyti susirgus vėžiu, nes daug kas priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo savybių ir onkologinio gydymo būdų.

 Sužinoję apie vėžio diagnozę pacientai puola keisti mitybos.<br> 123rf nuotr.
 Sužinoję apie vėžio diagnozę pacientai puola keisti mitybos.<br> 123rf nuotr.
Mokslininkai nuolat tyrinėja, koks yra ryšys tarp vėžio ir mitybos ypatumų.<br>„123rf.com“ nuotr.
Mokslininkai nuolat tyrinėja, koks yra ryšys tarp vėžio ir mitybos ypatumų.<br>„123rf.com“ nuotr.
Gydytoja L.Jasevičienė įspėjo, kad greitai mesti svorį – blogas dalykas, ypač sergant onkologine liga.
Gydytoja L.Jasevičienė įspėjo, kad greitai mesti svorį – blogas dalykas, ypač sergant onkologine liga.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 14, 2021, 11:40 PM

Nevartoti cukraus, pieno produktų, vengti miltų, košių, bulvių, atsisakyti mėsos – yra daug kraštutinumų, į kuriuos puola sveika mityba susirūpinę žmonės.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė Lilija Jasevičienė pastebėjo, kad tinkamas maitinimasis dažnai suvokiamas kaip tam tikrų produktų atsisakymas.

Bet visos mitybos mados turi tokią savybę, kad jos greit pasibaigia. Neseniai pasibaigė ir mada valgyti kuo daugiau brokolių, daug kas užmiršo, kaip prieš kelis dešimtmečius vietoj sviesto ant sumuštinio būdavo tepamas margarinas, o kiaušiniai duodami tik vaikams.

Visos bėdos būdavo suverčiamos riebalams, nors sveiki riebalai būtini, kad organizmas galėtų pasisavinti tam tikrus vitaminus.

Nesvarbu, ar žmogus serga, ar ne, jo organizmui reikia baltymų, riebalų ir angliavandenių, taip pat vitaminų ir mikroelementų.

Baltymų šaltinis dažniausiai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, ypač svarbūs neperdirbti angliavandeniai, riebalų atsargas galima papildyti iš alyvuogių aliejaus, netgi sviesto. Visų šių maisto produktų kiekis turi atitikti paros normą.

Gydytoja L.Jasevičienė priminė, kad negalima atsisakyti ir tam tikrų vitaminų. Pavyzdžiui, kurį laiką vyravo nuomonė, kad B grupės vitaminai netinka sergant onkologine liga, esą jie skatina daugintis piktybines ląsteles. Taip nėra. Tačiau prieš pradedant vartoti papildus būtina atlikti tyrimus, kurie nustatytų, ar paciento organizme trūksta B grupės vitaminų.

Susirgus vėžiu neretai stengiamasi iš valgiaraščio išbraukti produktus, turinčius angliavandenių. Dėl tokios dietos pradeda kristi svoris.

„Greitai mesti svorį – blogas dalykas, ypač sergant onkologine liga“, – įspėjo gydytoja L.Jasevičienė.

Pasitaiko atvejų, kai pacientams reikia priaugti svorio, o ne jį numesti, todėl sergant vėžiu negalima eksperimentuoti su dietomis.

Netgi sveikam žmogui nustačius antsvorį patariama per mėnesį numesti ne daugiau kaip du kilogramus. O sergančiajam mesti svorį tikslinga tik tada, kai yra baigtas onkologinis gydymas.

Gydytoja L.Jasevičienė priminė, kad nėra idealios dietos, kurią būtų galima paskirti visiems vėžiu sergantiems pacientams.

Nors internete dažnai aprašomos dietos, kurios pristatomos kaip apsaugančios nuo vėžio, jos netinka jau užkluptiems klastingos ligos, nes jų tikslas – onkologinių ligų prevencija.

Sergančiųjų mitybos poreikiai labai priklauso nuo onkologinio gydymo būdo, pavyzdžiui, taikant chemoterapiją pacientas gali kelias dienas jaustis prasčiau, todėl tuo metu reikėtų dažniau valgyti, vartoti tam tikrus maisto papildus.

Po kelių dienų pagerėjus savijautai žmogus gali iki kito chemoterapijos ciklo valgyti taip, kaip įpratęs.

Mitybos ypatybės taip pat priklauso nuo to, kokių nepageidaujamų reiškinių sukelia onkologinis gydymas. Tai gali būti apetito praradimas, sumažėjęs svoris, lėtinis nuovargis, silpnumas, burnos gleivinės pažeidimai, pasunkėjęs rijimas, pakitę skonio pojūčiai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.

Tokiu atveju mityba turi būti pritaikyta, vadinasi, tam tikri maisto produktai, kurie buvo vertinami kaip nesveiki, tampa sveiki. Pavyzdžiui, jei viduriuojančiam pacientui pasiūloma daug maistinių skaidulų turinčių daržovių, taip pat pieno produktų, gali pablogėti savijauta.

Tokiu atveju tinka džiūvėsiai, nors sveikos mitybos piramidėje jie užima prastą vietą.

Dažnai pacientai teiraujasi gydytojos dietologės L.Jasevičienės, kaip įmanoma sustiprinti imunitetą. Atsakyti į šį klausimą nėra lengva.

Kadangi įvairiuose straipsniuose internete rašoma, kad imunitetas yra stiprinamas vaisiais ir daržovėmis, neretai pacientai mano, kad kuo daugiau valgys vaisių ir daržovių, tuo bus geriau.

Bet ligonio imunitetas bus stiprus tik tada, jeigu nekris kūno svoris.

Kad nemažėtų svoris, gydytoja dažnai pataria ligoniams valgyti kur kas dažniau nei iki ligos pradžios, rinktis kaloringesnius maisto produktus, taip pat tuos, kurie turi daugiau baltymų.

Nagrinėdama dar vieną mitą, kodėl onkologiniams ligoniams negalima valgyti cukraus, gydytoja L.Jasevičienė priminė, jog nėra tokių mokslinių studijų, kurios įrodytų, kad cukrus yra kancerogenas, tai yra medžiaga, sukelianti vėžį.

Tačiau cukrus kaip papildoma medžiaga plačiai naudojamas šiuolaikinėje maisto pramonėje, nes tai geras konservantas ir skonio stipriklis.

Didelis cukraus kiekis mityboje ilgainiui gali išprovokuoti įvairias lėtines ligas, pavyzdžiui, nutukimą, diabetą, metabolizmo sutrikimą.

Kadangi vėžys taip pat yra lėtinė liga, manoma, kad pernelyg didelis cukraus vartojimas didina riziką sirgti įvairiomis piktybinėmis ligomis.

Tačiau jei pacientas dėl chemoterapijos yra išsekęs, jei jį labai pykina, patariama nusipirkti čiulpiamųjų saldainių, kad kuo greičiau praeitų negalavimai.

Įveikus vėžį svarbu atgauti svorį, susigrąžinti prarastą raumenų masę, taip pat išvengti simptomų, kurie išsivystė onkologinio gydymo metu – pavyzdžiui, anemijos.

Kad kraujo rodikliai vėl būtų normalūs, gali būti papildomai skiriama vitaminų, maisto papildų, tačiau pacientas neturi užsiimti savigyda.

Net vegetariška mityba gali nepadėti. Gydytoja L.Jasevičienė pasakojo, kad yra tokia nuomonė, esą brokoliai apsaugo nuo vėžio, bet tai nereiškia, kad žmogus turi valgyti vien daržoves.

Organizmui turi netrūkti baltymų, riebalų, taip pat vitaminų A, D, E, K, kurie yra tirpūs vien riebaluose. Tai reiškia, kad šiuos vitaminus organizmas pasisavins tik su riebalais. Vegetarai netgi leidžiasi šių vitaminų injekcijas, nes nevalgo gyvūninės kilmės riebalų.

Ne tik subalansuota mityba turi naudingą poveikį sveikatai. Nuo ligų gelbėja ir aktyvus gyvenimo būdas, teigiamos emocijos, gera psichologinė būsena.

Jei žmogus mažai juda, valgo daug perdirbto maisto, gauna per mažai maistinių skaidulų, jam gresia nutukimas.

Nutukimas yra pavojingas, nes riebalų ląstelėse vystosi uždegimas. Yra įrodyta, kad nutukimas didina krūties vėžio riziką, ypač menopauzės periodu, taip pat kelia pavojų, kad krūties vėžys atsinaujins.

Nagrinėdami, koks yra ryšys tarp vėžio ir mitybos ypatumų, mokslininkai nustatė, kad perdirbtas maistas, blogieji riebalai, taip pat raudona mėsa – tai krūties vėžio rizikos veiksniai, dėl kurių didėja estrogenų kiekis organizme. Estrogenai sukelia hormonų disbalansą, kuris veikia ir uždegimą provokuojančias medžiagas.

Tačiau gydytoja L.Jasevičienė ragino nedaryti skubių išvadų, kad reikia nevalgyti mėsos.

Mokslininkai nustatė, kad reikėtų vengti tik apdegusio ar apskrudusio kepsnio, apanglėjusių šašlykų. Mėsa naudinga, nes joje yra daug baltymų, vitamino B12, daug geležies, mikroelemento cinko.

Bet nereikėtų valgyti mėsos kasdien. Per savaitę užtektų trijų porcijų mėsos – iki 500 gramų. Dar dvi dienas medikai pataria ragauti žuvies, o kitas dvi dienas palikti vegetariškiems patiekalams.

Nors daugelis žmonių vengia riebaus maisto, riebalai yra reikalingi.

Mokslininkai ištyrė gerųjų riebalų, kuriuos sudaro omega-3 riebalų rūgštys, naudą.

Paaiškėjo, kad žuvų taukai mažina uždegimą, jie naudingi ir onkologiniams pacientams. Nėra pavojaus perdozuoti žuvų taukų, nebent atsirastų nemalonus kvapas burnoje.

Bet nuo žuvų taukų skystėja kraujas.

Tai būtina žinoti pacientams, kurie vartoja kraują skystinančius medikamentus.

Daug mokslinių tyrimų yra atlikta nagrinėjant įvairių vitaminų poveikį žmogaus organizmui. Pastaruoju metu ypač atidžiai nagrinėjamas vitaminas D, kuris natūraliai gaminasi odoje, bet tik būnant saulėje.

Vitamino D galima gauti taip pat su maistu, tačiau organizmas vitaminą D pasisavina tik tada, jei yra riebalų.

Dažnai krūties vėžiu sergančioms pacientėms trūksta vitamino D.

Gydytojai L.Jasevičienei teko konsultuoti ne vieną moterį, kuri valgo mažai riebalų, nors daug laiko būna gryname ore.

Atlikus tyrimą neretai paaiškėja, kad vitamino D kiekis pacientės kraujyje yra labai mažas. Tai rodo, kad sveikieji riebalai, o tai yra aliejus, sviestas, turėtų būti įtraukti į mitybos racioną.

Nustačius kraujyje mažą kiekį vitamino D būtina gerti ne tik papildus, bet ir vartoti kalcio preparatus, kurie stiprina kaulus.

Mokslininkai viliasi, kad vitaminas D gali ne tik sustiprinti imuninę sistemą, bet ir padėti įveikti virusines – ypač kvėpavimo takų, infekcijas.

Dėl šios priežasties specialistai pataria gerti vitaminą D siaučiant koronaviruso pandemijai.

Tačiau svarbu neperdozuoti, todėl prieš pradedant vartoti vitamino D papildus reikia pasidaryti kraujo tyrimą. Tai padeda įvertinti, kokią vitamino D dozę per parą reikėtų vartoti, nes yra maisto papildų, kuriuose vitamino D dozė yra didelė, ir yra tokių, kuriuose ji maža.

Imunitetui stiprinti svarbūs ir mikroelementai. Pavyzdžiui, cinkas yra daug metų tyrinėjamas ir dėl įtakos onkologiniams procesams.

Cinkas padeda išvengti vėžio, taip pat kovoti su virusais. Šio mikroelemento gausu žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose. Ypač geras cinko šaltinis yra moliūgų sėklos.

Kad cinkas galėtų patekti į ląstelę ir kovoti su virusu, svarbi dar viena medžiaga – kvercetinas. Kvercetino yra obuoliuose, obuolių luobelėse.

Todėl obuolių luobelių prieš valgant nereikėtų lupti.

Kaip ir vynuogėse, obuoliuose vertingiausia medžiaga yra luobelėse.

Vynuogėse resveratrolio yra ne tik luobelėse, bet ir sėklose. Jei virškinimo sistema nėra sutrikusi, žmogus turėtų sukramtyti ne tik vynuogių luobeles, bet ir sėkleles, kad gautų kuo daugiau antioksidantų.

Žalioji arbata taip pat turi medžiagų, kurios padeda cinkui patekti į ląstelę.

Dažnai sergantys vėžiu žmonės vartoja seleno papildus, nes seleno trūksta Lietuvos dirvožemyje. Tačiau ir šį mikroelementą galima lengvai perdozuoti, todėl prieš pradedant vartoti seleno papildus reikėtų pasidaryti tyrimą.

Vitaminas C taip pat yra skiriamas onkologiniams ligoniams. Nuo seno vitaminą C žmonės vartoja ir nuo kvėpavimo takų infekcijų.

Bet šis vitaminas netinka pacientams, kurie turi polinkį sirgti inkstų akmenlige.

Gydytoja L.Jasevičienė priminė, kad pagrindinė taisyklė prieš geriant bet kurį vitaminą – įvertinti ne tik jo naudą, bet ir galimą riziką.

Kadangi ligoniai serga ne tik vėžiu, bet ir kitomis lėtinėmis ligomis, vitaminai kartu su medikamentais gali sukelti ir nepageidaujamą poveikį.

Todėl būtina konsultuotis su specialistais ir daryti tam tikras vitaminų vartojimo pauzes.

Ko žmogaus organizmas negali pats pasigaminti

Žuvys yra natūralus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Tai – polinesočiųjų riebalų rūgščių dalis. Skirtingai nuo sočiųjų riebalų rūgščių, organizmas negali jų pasigaminti pats, todėl jos turi būti gaunamos su maistu.

Omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu žuvų taukuose, yra gyvybiškai svarbios žmogaus organizmui. Onkologiniams pacientams rekomenduojama per parą vartoti apie du gramus omega-3 riebalų rūgščių. Tai būtų 137 gramai lašišos arba 180 gramų silkės, arba 68 gramai skumbrės, nes tai riebesnės žuvys.

Vadinamosios baltosios žuvys, pavyzdžiui, kardžuvės, plekšnės, turi kur kas mažiau omega-3 riebalų rūgščių. Dėl šios priežasties reikėtų per dieną suvalgyti daugiau nei kilogramą šių žuvų, todėl patariama vartoti omega-3 maisto papildus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.