Mergina, kuri tapo viena konkurso „Rinkis sveikiau“ nugalėtojų, pasakoja, kad vos prieš kelerius metus jos kasdienybė buvo kitokia – didžiąją raciono dalį sudarė saldumynai, o prie kompiuterio ne tik mokydavosi, bet ir leido laisvalaikį.
Ilgainiui ją ėmė varginti energijos trūkumas, augantis svoris ir nugaros skausmai. Gydytojui perspėjus dėl palengva krypstančio stuburo Donata nutarė iš pagrindų keisti įpročius ir dabar džiaugiasi pasiektais rezultatais.
Buvo priklausoma nuo saldumynų
Sausio pradžioje prekybos tinklas „Rimi“ pakvietė dalintis savo sveikos gyvensenos istorijomis, įkvėpti kitus ir dalyvauti konkurse „Rinkis sveikiau“, kurio nugalėtojais tapo net 12 žmonių, pakeitusių įpročius.
Savo istorija pasidalijo ir Donata Ketlerytė – ketvirtakursė studentė, kurios mityba ir gyvenimo būdas iki pokyčių pradžios buvo itin chaotiški.
„Buvau visiškai priklausoma nuo saldumynų – per savaitę iškepdavau mažiausiai vieną pyragą, prisipirkdavau šokoladų ir saldainių, kuriuos, žinoma, dažnai valgydavau ir prieš miegą. Negana to, mano mitybos racione buvo labai mažai daržovių ir dar mažiau vaisių.
Visai nesusimąstydavau, kaip vieni ar kiti produktai bei nereguliari mityba veikia mano savijautą.
Pirmuosius nemalonius pojūčius pajutau praėjus keliems mėnesiams po to, kai pradėjau studijuoti – žymiai daugiau laiko praleisdavau prie kompiuterio, sumažėjo fizinis aktyvumas, jausdavau vis didesnį stresą, dažnai pamiršdavau pavalgyti dieną, o vakare persivalgydavau.
Dėl to vis dažniau pradėjo kamuoti skrandžio ir nugaros skausmai, bėrė veidą, pavalgius ne pasistiprindavau, o atvirkščiai – dažniausiai jausdavausi apsunkusi, trūkdavo energijos. Užuot kažką pakeitusi, greitai pripratau prie tokio atsainaus gyvenimo būdo“, – pasakoja Donata.
Kurį laiką mergina bandė sau įsiteigti, kad toks gyvenimo būdas nesukelia jokių pasekmių, tačiau netrukus pastebėjo, kad pradėjo augti svoris, vis dažniau jautėsi pavargusi: „Būnant 20-ies norėjosi ir jaustis 20-ies, o ne toliau kartu su mama ar močiute skųstis, kaip blogai, kai skrandis nevirškina kokio nors produkto ar kaip nuo sėdėjimo prie kompiuterio visą dieną skauda nugarą.“
Motyvacija sportuoti tapo vizitas pas gydytoją
Dėl nuolat varginančių nugaros skausmų Donata nusprendė kreiptis į gydytoją, kuris iškart pastebėjo krypstantį merginos stuburą.
„Gydytojas pasakė, jog esu silpna ir neturiu raumenų, tad jie neišlaiko tiesaus stuburo, o jei nieko nesusiimsiu – jis ir toliau sėkmingai kreivės. Nenorėjau būti nei silpna, nei kreiva.
Po vizito pas gydytoją dėl nugaros problemų kitas apsilankymas turėjo būti treniruotėse. Atrodo, priežastis sportuoti tikrai labai rimta, tačiau buvo labai sunku pradėti keisti gyvenimo būdą, o baisiausia – nueiti į sporto klubą“, – prisimena mergina.
Ji sako, kad baimę ir nepasitikėjimą savimi kėlė vaizdai socialiniuose tinkluose, savęs lyginimas su kitomis sportuojančiomis merginomis: „Nesijaučiau pakankamai graži, kad galėčiau eiti į sporto klubą – žiūrėdavau į veidrodį ir galvodavau, kad ne taip gražiai ant manęs sportiniai drabužiai atrodys, o dar ir veidas stipriai parausta vos greičiau pajudėjus, net nežinau, kaip sportuoti. Visgi vieną naktį prisiverčiau nusipirkti metinį abonementą į sporto klubą – kai sumokėjau pinigus, kelio atgal nebebuvo.“
Sportą Donata pamėgo greitai – ją džiugino po treniruotės atsirandanti šypsena, nuo streso ir nerimo „pravalytos“ mintys. Ji tikina, kad pradėjus sportuoti gyvenimo kokybė žymiai pagerėjo. Be to, ji nebesijautė tokia silpna, atsirado daugiau ištvermės.
Pandemijos metu užsidarius sporto klubams, D.Ketlerytė atrado internetines treniruotes namuose.
„Labai svarbu atrasti sau tinkamą fizinio aktyvumo būdą. Pradedantiesiems patarčiau nepersistengti tik pradėjus sportuoti. Pradėkite nuo trumpų treniruočių, išbandykite įvairias sporto rūšis ir, svarbiausia, mėgaukitės tuo, ką darote – sportas turi tapti malonumu, o ne prievarta kūnui. Taip pat svarbu nepamiršti poilsio – tinkamai maitintis, gerai išsimiegoti, nesportuoti kiekvieną dieną. Išlaikyti motyvaciją man labai padeda proceso sekimas naudojantis programėle telefone, išmaniuoju laikrodžiu ar tiesiog užrašų knygele. Ryte užsirašau dienos tikslus ir labai didžiuojuosi savimi, jei vakare juo visus užbraukiu“, – sako Donata.
Mitybą keitė po truputį
Kartu su fiziniu aktyvumu į merginos gyvenimą atėjo ir sveikatai palanki mityba. Tiesa, Donata įsitikinusi, kad į sveiką gyvenimo būdą reikia žvelgti protingai – ne iš karto imtis drastiškų pokyčių, o link jų eiti mažais žingsneliais: „Pavyzdžiui, vieną savaitę pabandyti atsisakyti kokio nors maisto produkto, kitą savaitę įtraukti dar vieną maisto produktą, kurio norima atsisakyti, trečią savaitę – pradėti sportuoti ar dvigubai ilgiau nei įprastai pasivaikščioti lauke. Tokie pokyčiai turi būti malonūs, kitaip visa labai paveiks emocinę sveikatą, jausitės suvaržyti ir liūdni.“
Donatai po truputį pavyko atrasti mėgstamus produktus ir receptus, o gerėjanti savijauta skatino judėti toliau.
„Pati pradžia ir man buvo sunki, ilgai užtrukau, kol praėjo noras valgyti saldumynus, atrodo, net kaulus laužydavo, kaip cukraus norėjosi, todėl neatsisakiau jo iš karto, o mažinau palaipsniui, ieškojau alternatyvų.
Dabar tikrai daug ramiau galiu praeiti pro šokolado skyrių parduotuvėse. Čia man labai padeda viena iš pagrindinių mano mitybos taisyklių – užduoti sau klausimą: „Ar tikrai X vertas to sunkumo jausmo, kurį jausiu jį suvalgiusi?“. Dažniausiai atsakymas būna „ne“. O jei kartais atsakymas būna „taip, verta“, tai kartą ar du per mėnesį tą norą patenkinu ir be sąžinės graužaties suvalgau suprasdama, kad tai nesugadins visko, ką jau pasiekiau.“
Mergina priduria, kad dėl paslydimų tikrai nereikėtų savęs graužti, nes niekam šis procesas nebūna lengvas: „Patarčiau nelyginti savęs su kitais ir suprasti, kad visiškai normalu yra tai, jog visi mes skirtingi, tad tai, kas tinka vienam, netiks kitam, o tai, kas vienam pavyksta greičiau, kitam galbūt pavyks lėčiau. Jei kurią dieną norėsite save graužti už paslydimus, geriau pagirkite už tai, kas tą dieną ar savaitę pasisekė.“
Gamindama ieško alternatyvų nesveikiems produktams
Maistą Donata dažniausiai gaminasi namuose, tačiau prisipažįsta, kad kartais pristinga išradingumo: „Kartais gaminimas man tampa mažesniu ar didesniu iššūkiu, kadangi esu gana išranki maisto atžvilgiu. Be to, dažnai prisirišu prie pamiltų receptų. Pavyzdžiui, yra tokių patiekalų, kuriuos galiu gaminti vakarienei visą savaitę, o avižų košę valgau pusryčiams jau kelis metus iš eilės. Dėl to kartais prireikia gerai pagalvoti, ką pasigaminus, bet čia labai gelbsti internetas, socialiniai tinklai, tinklaraščiai. Turime visas galimybes ieškoti įkvėpimo ir atrasti tokių receptų, apie kuriuos seniau tikrai nebūtume pagalvoję.“
Donata vasarą persikraustė gyventi į kitą Vilniaus rajoną ir artimiausia parduotuve šalia namų tapo „Rimi“ – sveikesnių produktų pasirinkimas ją labai nudžiugino: „Dabar vienoje parduotuvėje galiu nusipirkti visų sveikų produktų, kuriuos mėgstu, tad sutaupau nemažai laiko apsipirkinėdama.“
Vis dėlto, didžiausias iššūkis merginai buvo atrasti alternatyvas pamėgtiems desertams. „Ieškojau tokių sveikų desertų receptų, kurie būtų ir greitai pagaminami, ir nereikalautų keliolikos sudedamųjų dalių, ir tikrai būtų skanūs. Jei prieš porą metų kas nors man būtų pasiūlęs išsikepti keksiukų iš avinžirnių ir bananų, tikriausiai būčiau nusijuokusi, o dabar pati tokius kepu ir pasakoju kitiems, kaip skanu“, – šypsosi Donata.
Laikytis režimo padeda planavimas
Kad nepamirštų laiku pavalgyti ir pasportuoti, mergina laikosi pagrindinės savo taisyklės – viską susiplanuoja iš anksto.
„Planuoju, kada valgysiu, kad per darbus to nepamirščiau. Tuo pačiu susiplanuoju ir sporto grafiką – sportuoju 5 kartus per savaitę po valandą, o kadangi kūnas jau pats prašosi judėjimo, kitas dvi dienas išeinu ilgiau pasivaikščioti arba darau tempimo pratimus.
Savaitės meniu planavimą taip pat laikau labai smagiu dalyku, tačiau čia man sekasi kiek sunkiau ir dažnai savaitės eigoje norai pasikeičia“, – prisipažįsta Donata.
Ji dalijasi ir svarbiausiais savo dienos ritualais: „Stiklinė vandens – ne tik atsikėlus ryte, bet ir kas kelias valandas dieną, fizinis aktyvumas – skirti bent valandą per dieną sportui ar pasivaikščiojimams, reguliari ir subalansuota mityba – nepamiršti užtektinai pavalgyti tiek kiekio, tiek maistingų medžiagų prasme.
Nesu nei sveikos mitybos žinovė, nei profesionali sportininkė – pati turiu dar daug ko sužinoti ir daug ko išmokti, tačiau gyvenimo būdo pokyčiai – mitybos įpročių pakeitimas ir sportas – padėjo man pamilti savo kūną, suteikė pasitikėjimo savimi ir pagerino gyvenimo kokybę.“
Donata artimoje aplinkoje ne kartą yra pastebėjusi, jog žmonės nori pradėti sveikiau maitintis, tačiau sutrinka dėl didelio prekių pasirinkimo ir ne ką mažesnio kiekio informacijos apie tai, kas yra sveika ir naudinga.
„Esame taip įpratę skubėti, kad ne visada turime pakankamai laiko ilgai skaityti produktų sudėtis ar rinkti informaciją apie naudingas medžiagas, todėl specialūs prekių žymėjimai ypač padeda – nepamirškite į juos atkreipti dėmesio“, – priduria D.Ketlerytė.
