Vis dėlto sveikos mitybos konsultantė gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria nepiktnaudžiauti šiuo desertu. Anot specialistės, ledai neturėtų būti mūsų kasdienio maisto raciono dalis, juos reikėtų valgyti planuotai.
Ledais piktnaudžiauti nepataria
„Ledai turėtų atitikti jiems skirtą vaidmenį – į juos reikėtų žiūrėti kaip į desertą, emocinį malonumą suteikiantį maisto produktą. Tai reiškia, kad ledai neturėtų būti valgomi kasdien, o vartojimą reikėtų planuoti. Ledais patarčiau mėgautis saikingai, tam tikrą kiekį kartų per savaitę, o atsigaivinti karštomis vasaros dienomis geriau vandeniu“, – sako gydytoja dietologė E.Gavelienė.
Gydytoja nerekomenduoja ledais piktnaudžiauti sergantiems virškinimo sistemos ligomis, turintiems alergijų tam tikroms ledų sudėtinėms dalims ar tiems, kuriems reikia riboti suvartojamų kalorijų kiekį.
„Tiek pieno pagrindu pagamintų ledų grupėje, tiek vaisinių ledų grupėje gali būti įvairių sveikatai palankesnių arba nepalankesnių desertų. Negalėčiau pasakyti, kad pieno pagrindu pagaminti ledai turėtų pirmenybę prieš vaisinius ledus arba atvirkščiai. Kiekvienas turėtų pasirinkti pagal save, atsižvelgdamas į savo poreikius bei sveikatos būklę“, – teigia specialistė.
Lietuvių įpročiai skiriasi nuo skandinavų
Anot „Rimi“ ledų kategorijos vadovės Lilijos Eidukaitienės, pagrindinė ledų rinkos savybė Lietuvoje yra sezoniškumas. Lietuvos pirkėjai skiriasi nuo šiaurės šalių gyventojų, nes šiltuoju metų periodu, lyginant su šaltuoju, ledų suvartoja ženkliai daugiau.
„Skandinavijos šalių gyventojai tiek žiemą, tiek ir vasarą renkasi ledų desertus. Tuo metu Lietuvoje ši kategorija labai priklauso nuo metų laiko ir orų. Nors ledus pirkėjai renkasi ir šaltuoju metų laiku, visgi tai yra sezoninis produktas ir didžiausi jo pardavimai pastebimi vasaros laikotarpiu ar labiau atšilus orams pavasarį. Pastebime, kad praėjusią žiemą ledų pardavimai neįprastai išaugo, ir tai greičiausiai susiję su pandemine situacija šalyje“, – teigia L. Eidukaitienė.
Nors kitose šalyse ledai dažniausiai yra vartojami namuose iš didesnės talpos pakuočių ar valgomi specializuotose kavinėse, Lietuvoje ledai vis dar labiausiai perkami ir valgomi atskiromis porcijomis – vaflyje, ragelyje ar ant pagaliuko.
Rekomenduoja atkreipti dėmesį į ledų sudėtį
Pasak gyd. dietologės dr. E. Gavelienės, ledai, kaip ir visi maisto produktai, nelygu jų sudėtis, gali būti sveikatai palankesni arba ne, todėl renkantis ledus tiesiog būtina atkreipti dėmesį į jų sudėtį – pasižiūrėti, kad produkto sudėtinių dalių ir priedų sąrašas nebūtų labai ilgas ir atidžiai skaityti, kas sudaro to gaminio pagrindą.
Tuo metu L. Eidukaitienė pastebi, kad auga veganiškų ledų pardavimai ir pirkėjai noriai renkasi šios kategorijos ledus: „Pirkėjai išties noriai perka šiuos ledus, tačiau, kaip ir su įprastais ledų pardavimais, čia taip pat galioja sezoniškumo taisyklės“.
Pirkėjai mėgsta įvairovę
Ledų skonio prasme Lietuvoje tvirtas pozicijas vis dar išlaiko tradiciniai plombyriniai ar šokoladiniai ledai su įvairiais pagardais. Tiesa, vis dažniau pirkėjai nori paragauti naujų, neįprastų skonių ledų.
„Anksčiau buvo populiarūs klasikinių skonių ledai – vaniliniai ar šokoladiniai, tačiau dabar vis dažniau pirkėjai išbando naujų skonių desertus“, – sako L.Eidukaitienė.
Pirkėjai vis dažniau renkasi sveikesnius, mažiau cukraus turinčius ledus ir daug dažniau renkasi lietuviškų gamintojų produkciją.
„Pastebime, kad pirkėjai dažniau renkasi lietuviškų gamintojų ledus dėl priimtinesnių skonių savybių, tad lokalumas šioje produktų kategorijoje labai ryškus“, – sako L. Eidukaitienė.
