Geltonos bei oranžinės spalvos daržovėse (morkose, moliūguose, kukurūzuose) yra daug beta karoteno, kuris organizme paverčiamas vitaminu A. Jis reikalingas infekcijų, daugelio vėžio rūšių profilaktikai, padeda išlaikyti gerą regėjimą, sveiką odą. Geltonose ir oranžinėse daržovėse esantys kartotenoidai teigiamai veikia širdies veiklą, gali padėti sumažinti širdies smūgio riziką.
Baltose daržovėse (pievagrybiuose, svogūnuose, žiediniuose kopūstuose) esanti veiklioji medžiaga alicinas mažina cholesterolį, aukštą kraujospūdį. Alicino gausu česnakuose, kurie gali pastiprinti imuninę sistemą.
Žalios spalvos daržovės gerai reguliuoja virškinimą. Jose daug skaidulų, kalcio, folatų, vitaminų B ir C. Žaliose paprikose, žirneliuose ar špinatuose taip pat yra daug liuteino. Veikdamas kartu su raudonose paprikose ir kukurūzuose randama medžiaga zeaksantinu jis padeda sumažinti kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
Mėlynos daržovės (baklažanai, mėlynieji svogūnai) yra puikus antioksidanto antocianino šaltinis. Jos padeda mažinti uždegiminius procesus, saugoti ląsteles nuo senėjimo bei žalingo aplinkos poveikio, pasižymi nuo vėžio saugančiomis savybėmis.
Kaip gaminti daržoves
Garinant, troškinant, kepant ar verdant daržoves svarbu to nedaryti per ilgai, nes termiškai apdorojant maistą suyra dalis vitaminų, mineralų bei skaidulų. Ypač neatsparus karščiui yra vitaminas C, kurio gausu brokoliuose, raudonose ir aitriosiose paprikose.
Rekomenduoju valgyti kuo daugiau šviežių daržovių, tačiau renkantis maistą svarbu atsižvelgti į kiekvieno žmogaus sveikatą. Turintiems virškinamojo trakto ligų nuo didelio kiekio šviežių daržovių gali pradėti trikti skrandžio veikla, tad patartina rinktis termiškai apdorotas daržoves, o pagerėjus būklei pereiti prie šviežių.