Kafestolis – riebaluose tirpus diterpenas, randamas espreso, turkiškoje ir prancūziško preso kavoje – turi daug stipresnį poveikį medžiagų apykaitai, nei manyta anksčiau, teigiama Danijos Orhuso Steno diabeto centro tyrime.
40 antsvorio turinčių suaugusiųjų kasdien 12 savaičių gavo po 6 mg kafestolio arba placebą. Jų mityba nepakito – išskyrus vieną apribojimą: gerti ne daugiau kaip vieną puodelį nefiltruotos kavos per dieną.
Rezultatai įspūdingi: visceralinių riebalų – tų, kurie kaupiasi aplink vidaus organus ir didina diabeto bei širdies ligų riziką – sumažėjo 5 proc., tai prilygsta 440 ml vidinių riebalų. Dalyvių bendras kūno svoris sumažėjo 2 proc., o kepenų fermento GGT lygis nukrito 15 proc. Palyginimui, placebo grupė per tą patį laikotarpį priaugo beveik kilogramą, rašo nv.ua.
Įdomu tai, kad gliukozės lygis, kraujospūdis ir poodiniai riebalai praktiškai nepakito. Tai rodo, kad kafestolio poveikis nukreiptas būtent į „gilias“ riebalų sankaupas.
Kokia paslaptis? Kafestolis skiriasi nuo įprastų kofeino junginių tuo, kad jis nėra sulaikomas popieriniais filtrais ir išsaugo kavos aliejus. Būtent jie gali turėti įtakos medžiagų apykaitai – ankstesniuose tyrimuose su gyvūnais buvo stebimas pagerėjęs insulino išsiskyrimas, nors šiame eksperimente žmonių insulino jautrumas nepakito.
Mokslininkai mano, kad didesnės ar ilgesnės dozės galėtų duoti kitokį rezultatą. Kol kas žinoma viena: kafestolis nesukėlė „blogojo“ cholesterolio padidėjimo, nors ankstesniuose tyrimuose, vartojant daugiau kaip 10 mg, jo lygis kilo.