Ankstesni tyrimai rodo, kad žmonės gali sumažinti depresijos riziką laikydamiesi sveikų įpročių: pakankamai miegodami, reguliariai sportuodami ir sveikai maitindamiesi. Tam tikri maisto produktai taip pat siejami su mažesne depresijos rizika: riebi žuvis, žalialapės daržovės, uogos ir probiotikais turtingas maistas, pavyzdžiui, jogurtas bei rauginti kopūstai, rašo MedicalNewsToday.
„Psichikos sutrikimai, įskaitant depresiją, yra didelė pasaulinė našta, o dabartiniai gydymo metodai, tokie kaip farmakoterapija, dažnai turi ribotumų ir šalutinį poveikį,“ – sakė Minkook Son, MD, fiziologijos docentas Dong-A universiteto Medicinos fakultete Pietų Korėjoje. – „Mityba yra kintamas veiksnys, kurį galima panaudoti tiek prevencijai, tiek papildomam gydymui. Supratimas, kaip konkrečios mitybos sudedamosios dalys veikia psichikos sveikatą, gali suteikti mažos rizikos, plačiai prieinamų strategijų ligų naštai mažinti ir bendrai gerovei gerinti.“
Son yra naujo tyrimo, paskelbto žurnale Nutrients, pagrindinis autorius. Šiame darbe nustatyta, kad tam tikri mineralai, įskaitant kalį ir cinką, gali padėti sumažinti depresijos riziką, rašo nv.ua.
7 mineralai ir jų sąsaja su depresijos rizika
Šio tyrimo metu buvo atlikta analizė, panaudojant Pietų Korėjos nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo bei JAV nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo duomenis, apimančius daugiau nei 22 000 dalyvių.
Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė septyniems mineralams: natrio, kalio, fosforo, magnio, geležies, cinko ir kalcio — siekdami nustatyti jų įtaką depresijos rizikai.
Kalis, cinkas ir natris buvo siejami su mažesne depresijos rizika. Analizė parodė, kad tiek Pietų Korėjos, tiek JAV dalyviai, turėję aukščiausią kalio lygį, turėjo mažiausią depresijos išsivystymo riziką.
„Kalis abiejose populiacijose pasirodė esąs bendras apsauginis veiksnys nuo depresijos, nepaisant skirtumų mitybos įpročiuose“, – sakė Son. JAV dalyviams didesnis cinko kiekis taip pat buvo susijęs su mažesne depresijos tikimybe.
„Kultūriniai mitybos įpročiai, pagrindiniai mineralų šaltiniai ir skirtumai jų pasisavinime greičiausiai lemia šiuos neatitikimus,“ – aiškino Son. – „Pavyzdžiui, Korėjoje natrio suvartojimas yra didelis dėl fermentuotų ir sultinių pagrindu gaminamų patiekalų, kurie gali sąveikauti su kitomis maistinėmis medžiagomis ir veikti nuotaiką.“
„JAV cinkas iš gyvūninės kilmės baltymų gali atlikti didesnį vaidmenį neurocheminiuose keliuose, susijusiuose su depresija,“ – pridūrė jis. – „Šie skirtumai parodo, kaip svarbu vertinant psichikos sveikatos rizikos veiksnius atsižvelgti į konkrečios populiacijos mitybos ypatumus.“
Vis dėlto Son pažymėjo: „Kadangi mūsų tyrimas yra skerspjūvio, jis negali nustatyti priežastinių ryšių. Ateityje planuojame vykdyti ilgalaikius kohortinius tyrimus ir intervencinius bandymus, kad būtų aiškiau suprastos priežastys, taip pat mechanistinius tyrimus, kurie padėtų suprasti, kaip mineralų suvartojimas biologiniu lygmeniu veikia depresijos riziką.“
Kaip padidinti kalio suvartojimą?
Monique Richard, licencijuota dietologė ir mitybos studijos „Nutrition-In-Sight“ įkūrėja, sakė, kad tyrimo rezultatai jos nenustebino.
„Kalis padeda palaikyti ląstelių skysčių balansą, padeda raumenų susitraukimui ir perduoda nervinius signalus smegenyse,“ – paaiškino ji.
„Mineralai, tokie kaip kalis, magnis ir selenas, kartu su vitaminais D, C ir E palaiko įvairias organizmo funkcijas, dalyvauja daugelyje fermentinių reakcijų ir veikia kaip elektrolitai, palaikydami skysčių pusiausvyrą. Kai šių medžiagų turime pakankamai, organizmas veikia tarsi sudėtinga, bet gerai suderinta gamykla,“ – pridūrė specialistė.
Dietologė taip pat atkreipė dėmesį, kad amerikiečių mityboje kalio dažnai suvartojama per mažai, o tai susiję su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu.
„Rekomenduojama paros norma svyruoja nuo 2 600 iki 3 400 mg ar daugiau, priklausomai nuo lyties, sveikatos būklės, fizinio aktyvumo ir skysčių balanso. Reikia atsiminti, kad svarbu ne tik pats maistinių medžiagų kiekis, bet ir tai, kaip jos kartu veikia palaikydamos fizinę ir psichikos sveikatą. Įtraukdami į mitybą įvairius kalio turinčius produktus, kasdienines normas galima pasiekti visai nesunkiai,“ – sakė Monique Richard.
Ji pateikė dienos meniu, turintį daug kalio:
Pusryčiai: avižinė košė su migdolais ir puse banano, 110 g kalciu praturtintų apelsinų sulčių
Užkandis: ½ puodelio džiovintų abrikosų
Pietūs: špinatų salotos su virtais kiaušiniais, graikiniais riešutais ir pupelėmis
Pavakariai: 300 g sojų pupelių Edamame
Vakarienė: 110 g lašišos su saldžiosiomis bulvėmis ir keptais burokėlių lapais
Vakaro užkandis: natūralus graikiškas jogurtas su šviežiomis uogomis
Richard taip pat rekomendavo atsižvelgti į sezoniškumą ir stengtis įtraukti į mitybą kuo daugiau natūraliai kalio turinčių vaisių bei daržovių: sviestinį moliūgą, pupeles (limos, baltąsias, raudonąsias, sojų), burokėlių lapus, lęšius, persikus, moliūgus, špinatus, saldžiąsias ir baltąsias bulves su odele. Nors mityba nėra vienintelis svarbus veiksnys psichikos sveikatai, šis tyrimas dar kartą įrodo, kad tinkami maisto pasirinkimai gali padėti reguliuoti nuotaiką.
„Nepriklausomai nuo žemyno ar amžiaus grupės, mineralų stoka maiste yra raudona vėliava — tiek depresijos, tiek kitų sveikatos problemų rizikos požiūriu. Todėl vandeningi, mineralų turtingi produktai yra ne tik naudingi, bet ir gydantys, – sakė Richard. – Kalis padeda išlaikyti laimingą širdį ir sveikas smegenis. O kartu tai — receptas stabiliai nuotaikai.“