Dėl šios priežasties organizmas įsisavina tik dalį arba visai neįsisavina baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. To pasekmė – malabsorbacija, ypač dažnai pasitaikanti jauno amžiaus pacientams.
Šiandien, gegužės 13 dieną, Radison Blu Astorija viešbutyje vyko renginys, skirtas glitimo netoleravimo problemos aptarti. Pranešimus skaitė gydytojas gastroenterologas Doc. med. dr. Vaidotas Urbonas, sertifikuota gyvenimo be gliuteno specialistė ir tinklaraščio begliuteno.lt įkūrėja Kristina Pozingytė bei knygos „Kepiniai be glitimo“ bendraautorės Inga Krasuckienė ir Katerina Buldakova.
„Celiakija – liga, pasireiškianti glitimo netoleravimu. Tai įvairių mitų apipintas susirgimas, apie kurį Lietuvos medikai kol kas dar daug ko nežino. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad tai – vaikų liga, iš kurios išaugama.
Vis dėl to, susirgti gali bet kokio amžiaus žmonės. Polinkį susirgti arba pačią celiakiją parodo kraujo tyrimas, kuriuo ieškomi DQ2 ir DQ8 genai. Vis dėlto, nereikia persigąsti šiuos genus atradus – jie parodo, kad jūsų organizmas gali, tačiau nebūtinai susirgs.
Na, o susirgus ir ligą nustačius, gydymas yra paprastas, pigus ir visuomet veiksmingas – tai visiškas glitimo turinčių produktų atsisakymas. Paprastai paciento būklė smarkiai pagerėja praėjus kelioms savaitėms.
Per kelis mėnesius (dažniausiai telpama į 6 mėnesių laikotarpį), atsistato žarnyno pradinė būklė, atauga pažeisti gaureliai. Paprasčiausia būtų įsivaizduoti, kad žarnynas – sveika, želianti veja. Sergant celiakija ir valgant glitimo turinčius produktus, ši veja tampa asfaltu“, – palyginimą pateikė gydytojas V. Urbonas.
Deja, Lietuvoje ne daug kalbama apie šią ligą, o sergantieji susiduria su visuomenės priešiškumu. Pasak mediko taip galėtų būti dėl nedidelio procento sergančiųjų, tačiau duomenis būtų galima tikslinti, be to, medikas patarė tyrimą atlikti jauniems vaikams.
„Tirdami pusantro tūkstančio moksleivių atradome, kad Vilniuje celiakija serga 0,2 proc. moksleivių. Šis procentas nėra aukštas, tačiau nebūtinai parodo bendrą susiklosčiusią situaciją. Juolab, kad buvo tirti jauni žmonės, o tai nėra vienintelė amžiaus grupė, galinti susirgti šia liga.
Žinomas atvejis, kai celiakija buvo nustatyta 94 metų senolei, kuriai iki šio garbaus amžiaus nepasireiškė jokie simptomai. Skyrus dietą moteris pasveiko, tačiau šio mitybos režimo reikia laikytis griežtai ir visą gyvenimą – vos kelios miltų dulkės gali sukelti didžiulius padarinius ir pacientą grąžinti į pradinį tašką.
Todėl labai svarbu, kad ne tik medikai, bet ir visuomenė nusimanytų apie šį susirgimą. Užsienio valstybėse, ypač Suomijoje, Švedijoje, JAV, atitinkamai serga 2 – 3 bei 1 proc. gyventojų. Jose, atrodo, eilinis praeivis žino daugiau apie celiakiją nei kai kurie mūsų medikai.
Iš tiesų, nors ir po truputį gerėja, situacija išlieka liūdna – kai kurie asmenys daugelį metų jaučiasi prastai ir niekaip neatranda priežasties, kodėl. Taip yra dėl simptomų, kurie kiekvienam pacientui gali pasireikšti vis kitaip.
Dažniausi – viduriavimas, svorio kritimas, didelis išsipūtęs pilvas, pilvo skausmai, pykinimas, o vaikams pastebimas augimo sulėtėjimas. Dėl to labai skatinu jaunus tėvelius pasirūpinti vaiko augimo grafomis ir jas sekti. Jose geriausiai matoma, kada pradėjo reikštis simptomai“, – teigė medikas.
Celiakija yra vienintelė autoimuninė liga, kurios sukėlėjas yra aiškus – glitimas. Kitos šio tipo ligos yra gydomos lengvinant simptomus, kadangi, be genetinio polinkio susirgti, nėra randama jokia susirgimo priežastis.
Glitimo netoleravimui nustatyti atliekami tyrimai, kuriuos patariama atlikti jauname amžiuje. Vengrijoje šiuo metu vykdomas eksperimentas – tyrimai dėl celiakijos yra atliekami vaikams kartu su kitais bendraisiais tyrimais.
Tai išties svarbu iniciatyva, kadangi ši liga yra susijusi su daugeliu kitų susirgimų. Anksti nustačius celiakiją sumažėja tokių nepagydomų ligų, kaip diabetas, rizika – atlikus tyrimus ir atradus šį netoleravimą vaikui, jo rizika susirgti diabetu tesiekia porą procentų. Tuo tarpu dvidešimtmečio situacija prastesnė – rizika išauga netgi iki 30 proc.
Kita opi problema – informacijos stygius. Lietuvoje apie tai menkai kalbama, todėl visuomenė glitimo netoleravimą neretai priima kaip iš Vakarų atėjusį madų vaikymąsi. Tam pritaria ir JAV gyvenanti, dienoraščio begliuteno.lt įkūrėja Kristina Pozingytė.
„Iš tikrųjų, skirtumas tarp užsienio valstybių ir Lietuvos yra didžiulis. Man ši liga buvo nustatyta prieš 6 metus, praėjus tokiam pačiam laiko tarpui nuo simptomų pradžios. Tuomet parduotuvių lentynose glitimo netoleruojantiems asmenims skirtų produktų buvo iš tiesų sunku rasti.
Dabar situacija pagerėjusi, tačiau tai vyksta nepakankamai sparčiai. Trūksta restoranų, kavinių įsitraukimo. Jei ir yra patiekalų, neturinčių glitimo, kartais jų paruošimas, celiakija sergančiam asmeniui, maistą padaro netinkamą vartoti.
Vienas iš pavyzdžių – tos pačios keptuvės, tų pačių riebalų naudojimas beglitimiams patiekalams paruošti, nors prieš tai juose buvo gaminami glitimo turintys produktai. Tokia kryžminė tarša produktus padaro nevalgomais.
Be to, dažnai į asmenį, sergantį celiakija, yra sureaguojama kaip į mados auką. Visuomenė linkusi teisti tai, ko nesupranta, todėl informacijos sklaida yra būtina“, – kalbėjo K. Pozingytė.
Taip pat, buvo mestas akmuo ir į kalbininkų daržą – vienintelėje Lietuvoje gliutenas (angl. gluten) yra pavadintas naujadaru „glitimas“. Dėl šio nesutapimo yra pasitaikę atvejų, kai pacientai maitinosi produktais, turinčiais glitimo, nesuprasdami, kad tai tas pats gliutenas.
Lietuvos ryto redakcija primena, kad gegužės 16 dieną yra minima tarptautinė celiakijos diena. Jos metu, Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, 3-ame aukšte, nuo 12:00 val. bus atliekami tyrimai celiakijai nustatyti.
