Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos aludariai neslepia, kad nori, jog vasara būtų ypač karšta ir ilga, mat tada troškulio kamuojami tautiečiai ir užsienio turistai pirktų kuo daugiau jų gėrimų.
Gdansko miestas viduramžiais visoje Europoje garsėjo kokybišku alumi, o ir dabar jame yra daugiausia šio gėrimo daryklų Lenkijoje.
Viena šio miesto ypatybių – vietos barai alų pradėjo reklamuoti kaip gėrimą, padedantį atskleisti kosmoso paslaptis.
Užsienio turistams tokia reklama atrodo juokinga, nes visiems žinoma, kad alkoholio padauginę žmonės ima elgtis keistai, kalbasi su savimi ar su kitiems nematomomis būtybėmis.
O gdanskiečiai tokią reklamą supranta kaip alaus kokybės ženklą. Mat žino, jog geriausias Gdansko alaus gamintojas XVII amžiuje Janas Heweliuszas tuo pat metu buvo ir vienas garsiausių astronomų Europoje.
Prieš 401 metus gimęs J. Heweliuszas sudarė nuodugniausią to meto žvaigždžių atlasą, išsamiausiai aprašė Mėnulio paviršių ir tapo pirmu užsieniečiu, priimtu į Karališkąją mokslininkų draugiją Londone.
J. Heweliuszas vis dėlto atsisakė tapti Paryžiaus observatorijos direktoriumi ir pakluso tėvo prašymui perimti alaus daryklos verslą Gdanske.
Astronomas pasirodė esantis ne mažiau gabus aludaris, jo verdamo alaus „Jopenbier” užsisakydavo dauguma karališkųjų Europos dvarų.
Šis alus buvo šešis kartus brangesnis nei kitų rūšių, nes buvo ilgai brandinamas ir būdavo tirštas tarsi sirupas. Dėl to jis buvo reklamuojamas kaip gydomasis.
Tiesa, kaip ir bet kuriuos vaistus, jį siūlyta gerti po nedaug.
Gdansko aludarių gildija J. Heweliuszą netrukus išrinko savo vadu, po to jis tapo ir miesto merijos nariu, o alų „Jopenbier” pamėgęs Lenkijos ir Lietuvos karalius Jonas III Sobeskis atleido astronomą nuo pardavimo mokesčių.
Šiuo metu Gdanske dvi vietos daryklos verda astronomą įamžinantį alų, bet garsusis „Jopenbier” jau nesulaukė tokios sėkmės.
